Su The Elder Scrolls III: Morrowind prapylęs per šimtą valandų, aš suvokiau, kad žaidime - dar per akis iššūkį keliančių užduočių, ir staiga man pagailo žaidimo kūrėjų. Iš vienos pusės, jie sukūrė neįtikėtinai didelį ir įtraukiantį vaidmenų žaidimą, iš kitos - jie turėjo įdėti velniškai daug pastangų, kad patenkintų mūsų lūkesčius.

Ir štai dabar pasklido žinia apie The Elder Scrolls IV: Oblivion. Tikėsimės, kad netruksime jo sulaukti (nors, to nereikia nė sakyti, gerieji Bethesda žmonės turi teisę į tiek laiko, kiek reikalinga geram viso žaidimo atlikimui). Vieno žvilgsnio į žaidimo vaizdus ir projekto užmojus užtenka suprasti: mūsų laukia kažkas nepaprasto. Masteliai to, ko norima pasiekti - tiesiog milžiniški. Kalba eina ne tik apie visiškai atvirą pasaulį, kuriame jums suteikiama visiška veiksmų laisvė - jis pilnas smulkiausių detalių, o netikėtumai čia knibžda už kiekvieno kampo. Šis pasaulis pilnas savo gyvenimą turinčių - ir jį gyvenančių - žmonių ir padarų, su kuriais galite bendrauti taip, kaip jūs norite. The Elder Scrolls serija primena fantastiškų stebuklų pilną skrynelę, kurią atkapstę ir išnaršę, dugne randate dar didesnį lobį, ir kiekvienas jų palieka jums nepamirštamų įspūdžių. Jis giliai užkabina.

Žvelgiant atgal į Morrowind, mane stebina vienas dalykas: kai mes paskelbėme pirmą išankstinę šio žaidimo apžvalgą [o netrukus po išleidimo jis tapo Metų Žaidimu] praėjo metai, kol jis  buvo kuriamas ir pagaliau išleistas, bet pirmasis aprašymas buvo stebėtinai tikslus. Mes skelbiame ir kitų pradėtų kurti žaidimų apžvalgas, bet dažnai jie išeina visiškai kitokie, negu buvo planuota. Su Morrowind viskas kitaip - kūrėjai liko ištikimi originaliai pradinei žaidimo vizijai. Šis žaidimas turi savo "sielą".

Koks to rezultatas? Turiu pripažinti, kad, nors aš bandau išlikti pakankamai skeptiškas visų būsimų žaidimų atžvilgiu, neatsižvelgdamas, kaip labai jie laukiami ir kokie geri buvo jų pirmtakai, su Oblivion sieju dideles viltis. Aš tikiuosi, kad Bethesdai išleidus Oblivion, mes pamatysime Morrowind viršijantį žaidimą, ir tai mane iš tikrųjų jaudina, nes kiek aš bemylėčiau Morrowind, jame buvo keletas dalykų, kurie galėjo būti dar tobulesni, ir žaidimas būtų dar geresnis... Taigi, aš išreiškiu viltį, kad Oblivion pilnai atskleis savo potencialą, ir džiaugiuosi, matydamas, kad tai sekasi daryti... ypač dėl to, kad praeitais metais vaidmenų žaidimų pasauliui aiškiai trūko gurkšnio šviežio vandens.