Norvegija nėra Baltijos jūros valstybė geografine prasme, bet gyvendami prie jūros norvegai per amžius palaikė artimus santykius su šalimis, esančiomis aplink Baltiją. Jūra ir vandenynas niekada netrukdė norvegams bendrauti. Vandenynas daugeliu atvejų dar labiau suartindavo tautas, atverdavo kelius prekybai, suteikdavo kultūrinių postūmių, taip pat sudarydavo sąlygas kontaktams ir bendradarbiavimui. Taigi Baltijos šalys mums buvo artimas užsienis. Norvegija ir Lietuva yra geros ir artimos kaimynės savo interesų bendrumu užtikrinant taiką ir stabilumą šioje Europos kontinento dalyje.
Norvegija buvo viena pirmųjų valstybių, atkūrusių diplomatinius santykius su Lietuva. Jau 1991 m. lapkritį buvo atidaryta Norvegijos ambasada Vilniuje. Diplomatinių santykių istorija siekia 1921 m., kai Norvegija pripažino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis savarankiškomis valstybėmis. Norvegija niekada nepripažino trijų Baltijos šalių aneksijos 1940 m., ir santykiai tarp Norvegijos ir Lietuvos per ilgą 50-ties metų sovietinės okupacijos laikotarpį buvo nutrūkę.
Oficialius mūsų šalies santykius galima apibrėžti stipriais siekiais tęsti bendradarbiavimą įvairiose srityse. Nuo 1991 m. dvišaliai santykiai gerokai išsiplėtė. Praėjusių metų rugsėjį įvykęs oficialus Norvegijos karališkosios poros vizitas į Lietuvą tapo svarbiu Norvegijos ir Lietuvos santykių kelrodžiu, suteikdamas galingą impulsą tolimesnei dvišalių santykių plėtrai.
Kalbant apie ekonominius santykius malonu konstatuoti, kad 1998 m. susilygino prekybos tarp Norvegijos ir Lietuvos balansas. Pastaraisiais metais buvo pastebimas ženklus prekybos ir investicijų mūsų šalyse padidėjimas, kelios Norvegijos firmos yra pasirengusios įsikurti Lietuvoje.
Mažai valstybei iškyla pagrindinis uždavinys - rūpintis savo kultūros paveldu ir kalba. Ir Norvegijoje, ir Lietuvoje kultūra ir kalba yra labai vertinamos. Tai turėtų paskatinti gilinti ryšius tarp Norvegijos ir Lietuvos tiek muzikos, tradicinės tapybos, tiek šiuolaikinio meno srityse. Kalba atveria duris šalies kultūros ir istorijos supratimui. Todėl labai svarbu ir malonu pažymėti tą didžiulį darbą, kurį atlieka Vilniaus universiteto Skandinavistikos katedra, mokydama norvegų kalbos.
Svarbus pastarųjų metų santykių tarp Norvegijos ir Lietuvos bruožas - bendradarbiavimas ir ryšiai tarp įvairiausio lygio grupių ir privačių organizacijų. Tai suteikia dvišaliams santykiams ypač vertingą platesnį lygmenį. Keletas Norvegijos apskričių ir rajonų pasirašė abiems pusėms naudingas bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis institucijomis Lietuvoje.
Lietuva ir Norvegija yra artimos partnerės, stiprinančios ryšius tarp Baltijos jūros regiono šalių, šitaip prisidėdamos prie stabilumo ir bendradarbiavimo stiprinimo tarp mūsų bendrų kaimynų. Šis regioninis bendradarbiavimas, kuriame aktyviai dalyvauja abi mūsų šalys, naikina skiriamąsias linijas tarp šalių, o ne kuria naujas. Lietuva čia vaidina aktyvų vaidmenį, stiprindama dialogą ir supratimą, griaudama senas ir naujas sienas.
Esame partnerės aktyviai palaikant taiką, dirbame kartu stiprindamos Baltijos šalių gynybą, dalyvaudamos Partnerystės vardan taikos programoje ir bendradarbiaudamos Norvegijos ir Baltijos šalių gynybos srityje. Norvegija nuosekliai remia Lietuvos siekius įsilieti į Europos ir Euroatlantines bendradarbiavimo struktūras, įskaitant Europos Sąjungą ir NATO. Kaip rodo mūsų istorinė patirtis, mes negalime patys vieni užsitikrinti saugumo ir gerovės, o tik glaudžiai bendradarbiaudami su vienmintėmis šalimis.
