Varganas finansavimas kultūrą verčia išgyventi griebiantis drastiškų metodų - pačiame sostinės senamiestyje stovintys garsios Radvilų dinastijos rūmai priglaudė grožio saloną. Kadangi įstatymais panaši galimybė nėra uždrausta, specialistai neatmeta prielaidos, kad tokiu būdu savo biudžetą pildo ir daugiau panašių objektų valdytojų.

Respublikinės reikšmės architektūriniu paminklu laikomi Radvilų rūmai yra vienas iš Lietuvos dailės muziejaus padalinių. Šiam muziejui dar priklauso Taikomosios dailės muziejus, Vilniaus paveikslų galerija, Klaipėdos paveikslų galerija, Palangos gintaro muziejus bei Suvalkijos dailės galerija.

Dalis Vilniaus gatvėje esančių Radvilų rūmų patalpų atlieka kultūrinę funkciją - joje įrengta galerija, organizuojamos parodos, tuo tarpu dalis to paties pastato yra išnuomota grožio salonui "Gatineau", kuris apie save praneša kukliu užrašu ant Radvilų rūmų pastato fasado.

"Aišku, priemonės išgyventi yra drastiškos", - Eltai pripažino Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros vertybių skyriaus pareigūnė Jūratė Morkūnaitė. Tačiau, pasak jos, vis dėlto tai yra geriau, negu pastatas stovėtų nenaudojamas daugybę metų.

Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas teigia toleruojantis, kada kultūros paveldo objektai yra naudojami pagal pirminę funkciją, tačiau sakosi negalintis reguliuoti jų funkcijų pakeitimų.

Radvilų rūmai buvo pastatyti XVII ir XIX amžiais.

Patys Radvilos yra garsi didikų giminė, kurios atstovai buvo kancleriais, maršalkomis, etmonais, iždininkais, vaivadomis, vyskupais. Bene žymiausia šios giminės moteris Barbora Radvilaitė, gyvenusi XVI a., buvo viena šviesiausių to meto moterų. Ištekėjusi už Žygimanto Augusto ji buvo vainikuota Lietuvos ir Lenkijos karaliene.