Tiškevičiai pagal tradiciją savo giminės pradininku laikė Gedimino sūnų Manivydą. Tačiau istoriškai pagrįstu giminės protėviu tenka laikyti XV a. pab. Ukrainoje gyvenusį Tyszko, kurio 5 sūnūs prie savo krikšto vardų pridėdavo ir prailgintą pavardę - Tyczkowic -. Vėlesnės kartos pakeitė į - ewicz-. Viena šios giminės šaka pradėjo vartoti pavardę Skumin.

Pirmosios Tiškevičių giminės atstovai persikėlė į Lietuvą – Gardino, Lydos apskritį, gavo įvairias tarnybas karaliaus dvare. Jie buvo Lietuvos piliečiai. Kiti Tiškevičiai pasiliko Volynėje, po Liublino unijos pasilikusioje Lenkijos priklausomybėje. Nuo 1519 m. Tiškevičiai turi grafų titulą ir vartoja herbą. Jis – skydo formos, viduryje – jaunas mėnulis ir šešiakampė žvaigždė, virš skydo – liepsnos liežuviai, o virš jų – kitas mėnulis.

XIX a. pradžioje Tiškevičiai buvo itin galingi. Jie didino savo valdas ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje, įsigijo didžiulę dalį buvusių Radvilų valdų – Vilniaus, Ukmergės, Upytės, Telšių, Raseinių apskrityse.