Akvariuminių augalų aprašymai

Akvariuminių augalų sutinkama įvairių lapų formų, dydžio ir spalvų. Augalai būna įvairių tipų:

Plaukiojantys vandens paviršiuje

Plaukiojantys po akvariumą ir neturintys šaknų (įvairios samanos).

Turinčius šaknis ir augančius nuo dugno. Tai didžiausia ir pagrindinė augalų grupė. Jų būna nuo labai žemų, 3-4 cm aukščio (Echinodorus tenellus), iki 2-3 metrų aukščio (Vallisneria americanus). Pagal aukštį augalai skirstomi į 3 grupes: žemi, vidutiniai ir aukšti. Žemaūgiai augalai akvariumistų vertinami dėl to, kad juos galima sodinti akvariumo priekyje, jie neužgožia vaizdo, esančio už augalų. Dauguma augalų rūšių yra vidutinio dydžio (Echinodorus), Cryptocoryne ir t.t.). Augalų kainos taip pat labai svyruoja – vieni jų gali kainuoti 1 Lt, kiti siekia virš 100 Lt.

Mes pasistengsime aprašyti pagrindinių, populiariausių augalų vandens parametrus, kokiam vandenyje jie mėgsta augti ir t.t.

Kai kurie augalai auga palyginus labai greitai, gali išleisti po 1-2 lapelius per vieną dieną, kai kurie vieną lapą išleidžią tik per 1-2 mėnesius (pvz., Anubijos).

Auginant augalus akvariume būtina žinoti ne tik vandens parametrus (pH, (KH) karbonatinį kietumą, (GH) bendrą kietumą, (Fe) geležies kiekį vandenyje, temperatūrą ir t.t.), bet ir koks jiems būtinas apšvietimas, taip pat reikia žinoti kokios reikalingos trąšos. Kaip taisyklė, žmonės, kurie augina ir kolekcionuoja augalus, žuveles laiko nedideles, dažnai būrines, tokias kaip neonai, razboros ir t.t. Jos suaugusios būna apie 3-4 cm, dėl to nepadaro jokios žalos visai augmenijai.

Tokie akvariumai, kur didžiąją dalį dekoracijų sudaro augalai, vadinami "Olandiškais". Keletą "Olandiško" akvariumo pavyzdžių galite pamatyti skyrelyje "Akvariumų įrengimas". Gyvi augalai sukuria gerą biologinę vandens pusiausvyrą, dienos metu per lapus sutraukdami anglies dvideginį gamina deguonį. Per šaknis mažais kiekiais sutraukia ir perdirba kenksmingus cheminius junginius (fosfatus, amonį, nitritus ir nitratus), kurių atsiranda nuo žūvančių maisto likučių, yrančių pageltusių augalų lapų ir žuvų išmatų. Taigi augalai "dirba" kaip biologinis filtras. Taip pat augalai tampa mažų jaunų žuvelių slėptuvėmis, suaugusios žuvys ant lapų deda ikrus ir taip atstoja inkubatorių-neršyklą.