Vienas iš Kristaus stebuklų. Eina Jėzus ir dvylika apaštalų vandens paviršiumi. Čia pradėjo atsilikti Judas. Vieną žingsnį žengė – vandens iki kelių. Kitą žingsnį žengė – iki juosmens. Pradėjo jis šaukti:

-Palaukit manęs! Aš skęstu!

Jėzus atsisukęs jam ir sako:

-Atsibodai tu visiems jau. Ką negali kaip visi kojų ant akmenų pataikyti?

Kalbasi du kunigai:

-Kaip manai, ar mes sulauksim, kada panaikins celibatą?

Kitas jam ir sako:

-Mes gal ir ne, bet gal mūsų vaikai sulauks!!!!

Sena valstietė eina išpažinties:

- Mano tėve, - sako ji, - aš buvau neištikima savo vyrui.

- Štai kaip! Kada tai buvo?

- Mmm... Prieš trisdešimt dvejus metus...

- Prieš trisdešimt dvejus metus? Pamirškime tai, nes tai jau nebe nuodemė.

- Visko gali būti, - sako senutė, - bet man malonu retkarčiais prisiminti...

Papuolė Michaelis Schumacheris į dangų. Prie dangaus vartų susitiko jis Šv.Petrą. Petras jam ir sako:

- Na, Michaeli, Žemėje, kiek žinau, buvai geras lenktynininkas. Štai tau danguje važinėti dovanoju naują "Ferrari". Tik vieno paprašysiu - nevažinėk greitai. Važiuoja Michaelis sau keliu su "Ferrari". Tik staiga pralenkia jį kažkoks tipas su "Lamborghini". Tas tipelis su barzdele, jo plaukai vėjyje tik plaikstosi. Na ir supyko Michaelis - kaip čia mane - Schumacherį - aplenkė. Tik kad paspaus akseleratorių. Vos vos aplenkė ir važiuoja sau patenkintas. Staiga priesais jį pasirodo Šv.Petras ir sako:

- Michaeli, Michaeli, aš gi tavęs prašiau - nevažinėk greitai;

Michaelis: - O kaip tasai, kuris mane aplenkė? Kodėl jam galima, o man ne?

Šv. Petras:

- Michaeli, čia gi šefo sūnus.....

Kelios moteriškės giriasi savo sūnumis: - Mano sūnus yra kunigas, kai jis pasirodo žmonėms, visi kreipiasi į jį "Šventas tėve".

-O mano sūnus yra vyskupas, kai jis pasirodo žmonėms, visi kreipiasi į jį "Jūsų šventenybe".

Trečia moteriškė kažko tyli. Kitos dvi ima klausinėti jos:

-O tai kas tavo sūnus? Ar jis jau visai niekam tikęs? Ta, neiškentus pareiškia: - O mano sūnus yra dvimetrinis gražuolis, dirbantis naktiniame vyrų striptizo klube. Ir kai jis pasirodo žmonėms, visi sako: "O dieve!".

Numirė kartą Bilas Gatesas. Pusiaukelėj į dangų Dievas jam sako: "Į kur tu norėtum patekti: į dangų, ar į pragarą. Eik pasižvalgyk, paskui pasakysi".

Nueina Bilas i dangų. Žiūri - o ten angeliukai sėdi, medų valgo. Žodžiu, nėra ką veikti.

Nueina Bilas į pragarą. Ten žmonės linksminasi, geria, šoka. Tada Bilas pasirinko eiti į pragarą. Dievas pragare jį iškart į katilą ir verda. Bilas pradėjo piktintis, kad viską matė kitaip. Tada Dievas ir sako: "Ten buvo tik demo versija..."

Rojuje geras klimatas, bet pragare - kompanija.

"...ir aštuntąją dieną Dievas tarė: "Gerai jau, Merfi, tavo viršus!"

Dievas sugalvojo miegą, o velnias - žadintuvą.

Kodėl kai tu kalbiesi su Dievu, tai vadinama malda, o kai Dievas su tavimi - šizofrenija?