Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. II dalis

Vienareikšmio atsakymo į klausimą, iš kur kilo Palangos vardas, nėra. Galime pateikti tik keletą Palangos vardo kilmės versijų. XIX a. istorko Teodoro Narbuto nuomone, vardas Palanga reiškia “prie uosto”. M. Balinskis priėjo išvados, jog šis vietovardis kilęs nuo žodžio “langas” . Artimi pastarajam yra populiarūs Palangos vardų aiškinimai tariant, kad čia “kadaise bangos skalavusios namų palanges” ir panašūs.

Kalbininkai yra linkę sieti Palangos vardą su upėvardžiais. Vietovardis Palanga yra žinomas Latvijoje ties upeliu Vanga netoli Ožputės. Upeliai Palanga ir Palangalis teka Endrijavo apylinkėse. Su Palangos vardu gali būti siejami ir upėvardžiai Alanga ir Langa. Upelis Alanga yra Jūros dešinysisi intakas, ten yra buvęs ir to paties vardo kaimas. Upėvardžių su šaknimi lang yra nemažai Lietuvoje ir daug Latvijoje - Langa, Langabalis, Langaraistis, Langaspurvs ir kiti. Jau minėto upelio Palanga vardas baltų kalbose yra siejamas su pala, palas (pelkės, tyrumai, žemumos, balos) ir laikomas labai archaišku. Pripažįstama, jog vandenvardžiai su šaknimi lang yra kuršiškos kilmės. Minėta Alanga susišaukia su latvišku aluogs - versmė, akivaras. Tokiu būdu Palangos vardo vedimas iš tokios pat ar panašios šaknies vandenvardžio yra labiausiai tikėtinas, priimtinas ir logiškas. Palangos upelis išties prasideda ir vandenis surenka pelkėse ir palose. Deja, kaip gerai žinoma, per Palangą tekantis upelis vadinamas visai kitaip - Rouže, Ronže, o pastaraisiais dešimtmečiais ir naujadaru Rąžė. Autoriai atsisako savo darbe naujadaro Rąžė bei sumoderninto upėvardžio Ronžė, nors jis, gal atsitiktinai, ir susišaukia su senąja kuršiška šio vietovardžio kilme, ir laikosi tradicinės vandenvardžio formos - Roužė. Tik taip šis upelis buvo vadinamas senųjų palangiškių. Palangos apylinkių 1780 m sudarytame žemėvaldos plane upelis ties Virštininkais lenkiškai pavadintas Ronža. Tiesa, taip pat šiame plane vadinamas ir jos aukštupių intakas. Rąžė, matyti, yra iš sulenkintos formos “atlietuvinta” šio vandenvardžio forma. Įdomus šios upės vardo variantas yra Rusijos genštabo žemėlapyje, sudarytame pagal 1872 m. duomenis - ten ji vadinama Roža.

Kaip sena yra upelio vardas Roužė? Šio nedidelio upeliuko vardas į rašto paminklus ir žemėlapius pateko gana vėlai, iki šiol seniausia data yra 1779 m. Per Palangą tekantis upelis, betgi, yra paminėtas ir gerokai anksčiau, tik kitu vardu. Septynerių metų karo kampanijoje iš Kuršo Klaipėdos link žygiavo Rusijkos imperijos armijos atskirasis korpusas vadovaujamas generolo fon Fermoro. 1757 m. birželio 17 d. rusų kariuomenės žvalgai pasiekė Palangą ir ją trumpai aprašė. Rašoma taip: “per Palangos miestelį iš pelkių teka maža upė Palanga. Jos krantai žemi ir smiltingi, į jūrą ji įsilieja būdama iki 5 sieksnių pločio”. Taigi, čia upelis yra vadinamas ne Rouže, bet Palanga. Gal suklysta užrašant? Tokia prielaida mažai tikėtina, nes visas rusų kariuomenės maršrutas yra kruopščiai aprašytas nurodant teisingus atstumus tarp gyvenviečių ir neiškraipant vietovardžių.

Tokiu būdu turime paminėtus du upelio vardus, kurių vienas Palanga gali būti senesnis ir puikiai paaiškinti Palangos miesto vardo kilmę. Kitas Roužė būtų vėlesnis. Čia atsiranda painiava dėl dvivardystės. Yra žinoma, kad vandenvardžiai yra labai stabilūs kalbos dariniai. Jie gali staiga pasikeisti tik visai pasikeitus gyventojų sudėčiai - istorikų žiniomis jokių didelių gyventojų sudėties pasikeitimų XVIII a. Palangoje nebuvo. Kita vertus, yra atvejų, kai viena ir ta pati upė nuo seno vadinama skirtingai - geriausias pavyzdys yra visai šalia - tai Akmena - Dangė. Ši upė keičia vardą dviejų kuršių žemių - Mėguvos ir Pilsoto paribyje. Kodėl taip atsitiko, paaiškinti nelengva, nes ir vienur, ir kitur gyveno tie patys kuršiai. Pro Palangą tekančio upelio tariamos dvivardystės priežastis taip pat sunkiai paaiškinama. Galėtų būti, jog aukštupyje šis upelis nuo seno buvo vadinamas Rouže, o pačiame pajūryje jau Langa, Palanga ar panašiai . Tokia dvivardystė galėjo egzistuoti seniausiais laikais, o vėliau, apie Palangą vis labiau apsigyvenant žemaičių žemdirbiams, upelio aukštupio vardas Roužė prigijo ir žemupiui. Nėra žinoma, kaip vadinosi jau išnykęs nedidelis upeliukas, dešinysis Roužės intakas, įtekėjęs į Roužę ties dabartine Plytų gatve. Gal ir jo vardas kaip nors siejosi su Palangos vietovardžiu?

SANTRUPOS
ATL - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje.
CVKIA - TSRS Centrinis valstybinis karinis istorinis archyvas
LEK - Liv-, Est-und Kurländisches Urkundenbuch
MRGD archyvas - Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių archyvas
MADA - Mokslų akademijos darbai
PRPI - Paminklų restauravimo-projektavimo institutas
PSRL - Polnoje sobranije russkich letopisej

Parengta pagal knygą „Palangos istorija“ (sudarytojas Vladas Žulkus).
Klaipėda: Libra Memelensis, 1999