LT   EN   RU  
2024 m. kovo 29 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Bendradarbiai
  Technologijos > Kompiuterinės technologijos > Kompiuteriniai žaidimai
Lankomumo reitingas Publikuota: 2007-09-27
Hu­mo­ro nau­da dar­be

Ame­ri­kie­čių agen­tū­ros Ro­bert Half In­ter­na­tio­nal at­lik­tos ap­klau­sos me­tu 84 proc. aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vų nu­ro­dė, kad žmo­nės, ku­rie pa­si­žy­mi ge­ru hu­mo­ro jaus­mu, efek­ty­viau dir­ba. 93 proc. iš agen­tū­ros Hod­ge Cro­nin and As­so­cia­tes ap­klaus­tų 737 va­do­vų pri­pa­ži­no, kad at­rink­da­mi dar­buo­to­jus teik­tų pir­me­ny­bę hu­mo­ro jaus­mą tu­rin­čiam žmo­gui.

Hu­mo­ras lei­džia pa­žvelg­ti į pa­sau­lį ki­to­kiu kam­pu, pa­ma­ty­ti si­tu­a­ci­ją iš ša­lies, ki­taip įver­tin­ti įpras­tus da­ly­kus. Hu­mo­ras pa­de­da ben­drau­ti, ra­cio­na­liau, „per at­stu­mą“ įver­tin­ti įtam­pą su­ke­lian­čius įvy­kius. Ty­rė­jai ne kar­tą pa­tvir­ti­no, kad hu­mo­ro jaus­mą tu­rin­tys žmo­nės ki­tiems at­ro­do pa­trauk­les­ni. Juo­kas su­ma­ži­na įtam­pą su­dė­tin­go­se si­tu­a­ci­jo­se. Ar at­krei­pė­te dė­me­sį, kaip pa­si­kei­čia mū­sų po­žiū­ris į žmo­nes, kai kar­tu nuo­šir­džiai juo­kia­mės?
 
Tai­gi hu­mo­ras dar­be yra nau­din­gas. Be to, no­ri­te ar ne, jis yra ne­iš­ven­gia­mas. Ati­džiau pa­nag­ri­nė­jus su hu­mo­ru su­si­ju­sias si­tu­a­ci­jas ir jų da­ly­vius, ga­li­ma ne­ma­žai su­ži­no­ti apie san­ty­kių mo­de­lį ko­lek­ty­ve – mėgs­ta­mus ar ig­no­ruo­ja­mus, įta­kin­gus ar be­jė­gius dar­bo gru­pės na­rius. Moks­li­nin­kai W. J. Dun­ca­nas ir J. P. Fei­sa­lis žur­na­le Or­ga­ni­za­tio­nal Dy­na­mics ap­ra­šė ke­lis ko­lek­ty­vo na­rių ti­pus, ku­riuos nu­sta­tė nag­ri­nė­da­mi bū­tent su hu­mo­ru su­si­ju­sias si­tu­a­ci­jas.
 
Ty­ri­mų me­tu su­rink­ta in­for­ma­ci­ja yra ver­tin­ga va­do­vams, ku­rie ti­ki, kad hu­mo­ras dar­bo vie­to­je yra nau­din­gas.
 
Aro­gan­tiš­kas vir­ši­nin­kas
 
Daž­niau­siai šis žmo­gus gru­pė­je tu­ri for­ma­lią val­džią (sky­riaus vir­ši­nin­kas, la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­jas, biu­ro va­do­vas ar pan.), ta­čiau dėl ko­le­gų po­žiū­rio ar net sa­vo są­mo­nin­go pa­si­rin­ki­mo jau­čia­si so­cia­liai izo­liuo­tas. Šie žmo­nės pa­tys ne­daž­nai juo­kau­ja. Tais re­tais at­ve­jais, kai tam­pa hu­mo­ro si­tu­a­ci­jų da­ly­viu, aro­gan­tiš­kas vir­ši­nin­kas yra tas, apie ku­rį juo­kau­ja­ma, ži­no­ma, tik jam ne­gir­dint.
 
Aro­gan­tiš­kas va­do­vas ne­lai­ko­mas drau­gu. Jis – ma­žiau­siai mė­gstamas gru­pės na­rys. Jei pa­pra­šy­tu­mė­te ben­dra­dar­bių iš­var­dy­ti žmo­nes, ku­riuos jie pa­si­rink­tų pa­val­di­niais pa­tys ta­pę va­do­vais, aro­gan­tiš­ka­sis ti­pas vei­kiau­siai net ne­bū­tų pa­mi­nė­tas.
 
La­bai svar­bi pa­sta­ba – aro­gan­tiš­ko va­do­vo juo­kai at­ro­do įžei­džian­tys daž­niau nei bet ku­rio ki­to gru­pės na­rio.
 
Ro­ber­tas dir­ba lei­dyk­lo­je vy­riau­siuo­ju re­dak­to­riu­mi ir lei­dė­ju. Me­tų pra­džio­je lei­dyk­los sa­vi­nin­kų gru­pė nu­spren­dė pa­keis­ti kai ku­rias nu­si­sto­vė­ju­sias tai­syk­les, ir dar­buo­to­jai su­pra­to, kad ne­teks kai ku­rių fi­nan­si­nio ska­ti­ni­mo ga­li­my­bių. Ro­ber­tas sto­jo dar­buo­to­jų pu­sėn, nors nie­kas ne­ti­kė­jo, kad dar­buo­to­jų ge­ro­vė jam iš tik­rų­jų rū­pi. Kar­tą per prieš­pie­čius Ro­ber­tas pa­juo­ka­vo, kad teks, ma­tyt, prie pen­si­jos pri­si­dur­ti dir­bant tak­sis­tu. Vi­si nu­si­juo­kė, ta­čiau ko­men­ta­ras dar­buo­to­jams ne­pa­ti­ko. Ro­ber­tui iš­ėjus, jie tuoj pat pra­kal­bo: ži­nant lei­dė­jo at­ly­gi­ni­mo dy­dį, jam tik­rai ne­pri­reiks dur­ti ga­lo su ga­lu lau­kiant, kol paš­ti­nin­kas atneš pensiją.
 
Va­do­vas, de­ri­nan­tis for­ma­lią ga­lią su aro­gan­tiš­ka lai­ky­se­na, už tai su­mo­ka: jis pra­ran­da „tei­sę“ juo­kau­ti su že­mes­nio sta­tu­so dar­buo­to­jais ir apie juos.
 
„Minkš­tas“ va­do­vas
 
Šio ti­po va­do­vas nė­ra izo­liuo­tas. Vi­si dar­buo­to­jai su juo ne­si­var­žy­da­mi juo­kau­ja ir ne­bi­jo pa­juo­kau­ti apie jį. Ti­kė­ti­na, kad ko­le­gos lai­ko to­kį va­do­vą be­jė­giu, kad ir ko­kią for­ma­lią ga­lią jis tu­rė­tų. Pa­val­di­niai men­kai ger­bia va­do­vus, ku­rie tu­ri ga­lios, bet ne­su­ge­ba ja pa­si­nau­do­ti. Minkš­to ti­po va­do­vai nė­ra ger­bia­mi ly­de­riai, be to, jie daž­nai bū­na ne­efek­ty­vūs dar­buo­to­jai.
 
Šio ti­po va­do­vo juo­kai ga­li at­ro­dy­ti įžei­džia­mi ir ne­ma­lo­nūs, ta­čiau ne dėl to, kad pats žmo­gus nė­ra mėgs­ta­mas (aro­gan­tiš­ko va­do­vo at­ve­jis), o to­dėl, kad jis ne­su­ke­lia pa­gar­bos kaip pro­duk­ty­vus dar­bo gru­pės na­rys.
 
Jo­nė dir­ba pro­jek­tų va­do­ve vi­du­ti­nio dy­džio in­ži­ne­ri­nė­je kom­pa­ni­jo­je. Ji pri­žiū­ri, kad kruopš­čiai bū­tų tvar­ko­ma pro­jek­tų do­ku­men­ta­ci­ja, lai­ku ap­mo­ka­mos są­skai­tos. Jo­nė daž­nai juo­kais įge­lia ko­le­goms in­ži­nie­riams, esą jie pui­kiai ku­ria ir pro­jek­tuo­ja, bet nie­ka­da ne­tel­pa į nu­ma­ty­tą biu­dže­tą. In­ži­nie­rių gru­pė „tie­siai švie­siai“ lei­džia jai su­pras­ti, kad šie nuo­la­ti­niai juo­ke­liai jiems ne­pa­tin­ka, va­di­na Jo­nę „deg­tu­kų tau­py­to­ja“ ir at­si­ker­ta, kad ji truk­do siek­ti pa­grin­di­nių įmo­nės tiks­lų ir įgy­ven­din­ti vi­zi­ją. Juk Jo­nė pri­va­lo ska­tin­ti, o ne stab­dy­ti kū­ry­bi­nį pro­ce­są.
 
So­li­dus ko­le­ga
 
Tai dar­bo gru­pės „auk­si­nis ber­niu­kas“ ar „auk­si­nė mer­gai­tė“. Jis ar ji nė­ra for­ma­lus ly­de­ris, ta­čiau iš­lai­ko la­bai ar­ti­mą san­ty­kį su ki­tais ko­lek­ty­vo na­riais. Skir­tin­gai nei „minkš­tas“ va­do­vas, ku­ris tu­ri val­džią, bet ne­tu­ri ga­lios, so­li­dus ko­le­ga pa­si­žy­mi ga­lia, nors ne­tu­ri for­ma­lios val­džios. Jis ger­bia­mas, nes yra sa­vo da­ly­ko ži­no­vas. Ben­dra­dar­biai daž­nai jį va­di­na „šau­niau­siu dar­buo­to­ju“, šį žmo­gų ko­le­gos mie­lai iš­si­rink­tų ly­de­riu. So­li­die­ji mė­gau­ja­si ypa­tin­go­mis pokš­ta­vi­mo pri­vi­le­gi­jo­mis – jie ga­li juo­kau­ti apie ki­tus ben­dra­dar­bius jiems gir­dint, ta­čiau nie­kas ne­įsi­žei­džia. Tie­są sa­kant, tam, ku­ris tam­pa pokš­to ob­jek­tu, net la­bai pa­si­se­ka! Ki­ta ver­tus, šiems žmo­nėms ten­ka su­si­tai­ky­ti ir su tuo, kad ben­dra­dar­biai ir apie juos la­bai mėgs­ta pa­juo­kau­ti. Aki­vaiz­du, kad ge­ras hu­mo­ro jaus­mas yra šių žmo­nių ryš­kiau­sias bruo­žas, o gal ir po­pu­lia­ru­mo prie­žas­tis.
 
No­ra yra pa­pras­ta ga­my­bos įmo­nės pro­jek­tuo­to­ja. Jos dar­bas – spręs­ti dar­bo pro­ce­so me­tu ky­lan­čias pro­ble­mas ir kon­sul­tuo­ti dar­buo­to­jus tech­ni­niais klau­si­mais. Ji – pir­mo­ji kom­pa­ni­jos pa­sam­dy­ta in­ži­nie­rė mo­te­ris ir la­bai sten­gia­si kuo dau­giau pa­dė­ti ko­le­goms. Kai pa­mai­nos va­do­vas iš­ėjo į pen­si­ją, dau­gu­ma bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad bū­tent No­ra tu­ri už­im­ti jo vie­tą. Ben­dra­dar­biai at­vi­rai pri­pa­žįs­ta, kad No­ra jiems pa­tin­ka, nors ir tu­ri tik aukš­tes­nį­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Nie­kas ne­si­var­žo juo­kau­ti No­ros aki­vaiz­do­je, o ji ne­si­var­žo juo­kau­ti drau­ge su vi­sais. Ji jau­čia­si sau­giai, nes ži­no, kad sa­vo dar­bą at­lie­ka tik­rai ge­rai.
 
Nau­jo­kas
 
Nau­jo­kui daž­niau­siai pa­sa­ko­ja­mi juo­kai. Jis jau­nes­nis už dau­gu­mą dar­buo­to­jų, dir­ba ne­se­niai. Nau­jo­kas ko­lek­ty­ve ne­tu­ri ypa­tin­go au­to­ri­te­to ir ne­lai­ko­mas la­bai pro­duk­ty­viu gru­pės na­riu. Ko­le­gos į jį žiū­ri kaip į be­jė­gį ir ne­ke­lian­tį jo­kios grės­mės, tad no­riai įtrau­kia į links­mus sa­vo po­kal­bius. Juok­tis iš nau­jo­ko – ne­tak­tiš­ka, bent kol jis ge­riau su­si­pa­žins su gru­pe ir pel­nys pri­pa­ži­ni­mą. Nors nau­jo­kai da­ly­vau­ja po­kal­biuo­se, pa­tys jie re­tai juo­kau­ja, ypač ven­gia pa­šiep­ti ko­lek­ty­vo sen­bu­vius.
 
Vy­tis yra far­ma­ci­nės kom­pa­ni­jos pre­ky­bos agen­tas. Dar stu­di­juo­da­mas me­di­ci­ną, jis pra­dė­jo dirb­ti pu­sę die­nos la­bo­ra­to­ri­jo­je. Čia jau­tė­si kaip na­mie, ta­čiau sa­vo at­ei­ties su me­di­ci­na ne­sie­jo, to­dėl vos bai­gęs stu­di­jas ėmė dirb­ti pre­ky­bos agen­tu. Jis mie­lai kal­ba­si su ben­dra­dar­biais, ir jie no­riai ben­drau­ja, ta­čiau Vy­tis jau­čia at­sar­gų ko­le­gų po­žiū­rį. Jie vis dar ste­bi­si, kad vai­ki­nas pa­si­rin­ko agen­to, o ne moks­li­nin­ko dar­bą. Vy­tis no­rė­tų, kad ben­dra­dar­biai su juo elg­tų­si lais­viau, at­si­pa­lai­duo­tų ir pa­juo­kau­tų – ta­da jis jaus­tų­si kaip tik­ras ko­lek­ty­vo na­rys.
 
Ko­kias iš­va­das iš pa­pa­sa­ko­tų at­ve­jų ga­lė­tų pa­da­ry­ti va­do­vas?
 
Dar­be ga­li­ma ir rei­kia juo­kau­ti
 
Daž­nai be rei­ka­lo skirs­to­me gy­ve­ni­mą į dar­bą ir žai­di­mą. Dau­gu­ma žmo­nių su­vo­kia, koks reikš­min­gas dar­be yra hu­mo­ras – tei­gia­mai vei­kia at­mo­sfe­rą, lei­džia ge­riau pa­jus­ti dar­bo pras­mę, ne tik pa­leng­vi­na ben­dra­vi­mą, bet ir pa­ro­do dar­buo­to­jų san­ty­kius ir va­do­va­vi­mo sti­lius. Dar dau­giau – hu­mo­ras yra ne­iš­ven­gia­ma mū­sų el­ge­sio da­lis. Tai, kad Ro­ber­tas (aro­gan­tiš­kas va­do­vas) yra ko­le­gų ig­no­ruo­ja­mas hu­mo­ro at­žvil­giu, ro­do, jog dar­buo­to­jai jau­čia­si at­skir­ti nuo va­do­vy­bės. Tai, kad in­ži­nie­riai ne­pri­ta­ria Jo­nės juo­kams, ro­do, jog ji nė­ra ger­bia­ma pa­grin­di­nių kom­pa­ni­jos dar­buo­to­jų. Lais­vas ir ma­lo­nus ben­dra­vi­mas su No­ra ro­do, kad ji ver­ti­na­ma už ge­bė­ji­mą su­sie­ti tech­ni­nes ži­nias su prak­ti­niais dar­bo as­pek­tais. Pa­ga­liau Vy­čio ko­le­gų san­tū­ru­mas iš­duo­da, kad nau­jo­kas dar nė­ra vi­sa­ver­tis ko­lek­ty­vo na­rys.
 
Juo­kau­ti ga­li ne tik va­do­vy­bė
 
Ne­re­tai tei­gia­ma, kad žmo­nės, ku­rie daž­niau juo­kau­ja, pa­si­žy­mi ir aukš­tes­niu sta­tu­su dar­bo­vie­tė­je, o tie, iš ku­rių juo­kia­ma­si, at­virkš­čiai – už­ima že­mes­nę pa­dė­tį. Ar tai tie­sa? Ne­vi­siš­kai. Mū­sų ap­tar­ti pa­vyz­džiai ro­do, kad sta­tu­sas yra men­kes­nis ro­dik­lis už žmo­gaus so­cia­li­nį vaid­me­nį ap­skri­tai. Nie­kaip ne­ga­lė­tu­me tvir­tin­ti, kad va­do­vas, ku­ris no­ri bū­ti ger­bia­mas pa­val­di­nių, tu­rė­tų veng­ti su jais juo­kau­ti. At­virkš­čiai, lai­ku ir tin­ka­mai pa­juo­kau­da­mas va­do­vas pa­ro­dy­tų pa­val­di­niams, kad jis yra toks pat žmo­gus kaip ir vi­si.
 
Taip pat nė­ra blo­gai ir bū­ti tuo, iš ku­rio juo­kia­ma­si. Vy­tis la­bai no­rė­tų, kad ko­le­gos kar­tais jį drau­giš­kai pa­šiep­tų, ypač jei tai bū­tų toks žmo­gus kaip No­ra. Dau­gu­ma ko­le­gų iš kar­to pa­ma­ty­tų, kad la­biau­siai ger­bia­mas gru­pės na­rys jį pri­ima ir ma­lo­niai su juo el­gia­si. Ki­ti ko­le­gos tur­būt grei­tai pa­sek­tų jo pa­vyz­džiu. Ži­no­ma, kai dar­buo­to­jai yra pa­šie­pia­mi va­do­vų, ku­rių nei mėgs­ta, nei ger­bia, jie pra­de­da gin­tis. Ta­čiau jei juo­kus kre­čia drau­gas ar mėgs­ta­mas ko­lek­ty­vo na­rys, juo­kas ga­li tap­ti ma­lo­niu kom­pli­men­tu. Tai­gi gru­pės na­rio po­zi­ci­ją ir hu­mo­ro ri­bas api­brė­žia pa­si­ti­kė­ji­mas, pa­gar­ba ir drau­giš­ku­mas, o ne for­ma­lus jo sta­tu­sas, val­džia. Juo­ka­vi­mas ro­do žmo­gaus sta­tu­są, bet jo ne­le­mia.
Hu­mo­ras – san­ty­kių „aly­va“
 
Hu­mo­ras bū­na it „aly­va“ – pa­de­da san­ty­kių ma­ši­nai sklan­džiai už­si­ves­ti ir rie­dė­ti. Toks hu­mo­ras ski­ria­si nuo pik­tos pa­šai­pos, ku­ri san­ty­kius trik­do. Kai ben­dra­dar­biai su nau­jo­ku pa­juo­kau­ja apie ko­le­gas ir taip įtrau­kia jį į ko­lek­ty­vą, hu­mo­ras vei­kia kaip aly­va. Pa­si­šai­py­mas iš aro­gan­tiš­ko va­do­vo (jam ne­gir­dint) vei­kia prie­šin­gai – tai vie­nin­te­lis dar­buo­to­jų bū­das iš­veng­ti be­jė­giš­ku­mo jaus­mo, ku­rį su­ke­lia va­do­vo aro­gan­ci­jos ir for­ma­lios ga­lios de­ri­nys.
 
Hu­mo­ru dau­gu­ma žmo­nių iš­reiš­kia dau­giau ar ma­žiau są­mo­nin­gą po­rei­kį bū­ti gru­pės da­li­mi. Štai ko­dėl dar­be hu­mo­ras yra ne­iš­ven­gia­mas – jis la­biau nei kas ki­ta pa­de­da žmo­nėms pa­jus­ti ben­dru­mą.
 
Vie­nu sa­ki­niu
 
Hu­mo­ras ide­a­liai tin­ka ska­tin­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą. Hu­mo­ras pa­de­da žmo­gui pa­žvelg­ti į si­tu­a­ci­ją lanks­čiau, pa­mirš­ti iš­anks­ti­nį ver­ti­ni­mą ir at­si­žvelg­ti į al­ter­na­ty­vią nuo­mo­nę.
 
Hu­mo­ras ska­ti­na grei­čiau pri­im­ti nau­jo­ves. Juo­kas pa­de­da įveik­ti nei­gia­mas nuo­sta­tas ir įti­kin­ti žmo­nes pa­keis­ti el­ge­sį. To­dėl hu­mo­ras la­bai tin­ka su­au­gu­sių­jų mo­ky­mams.
 
Hu­mo­ras at­pa­lai­duo­ja, to­dėl su­dė­tin­go­se si­tu­a­ci­jo­se pa­de­da at­si­kra­ty­ti įtam­pos ir iš­lai­ky­ti pro­duk­ty­vų dar­bo tem­pą.
 
Hu­mo­ras su­tei­kia ener­gi­jos. At­lie­kant nuo­bo­džias už­duo­tis šiek tiek juo­ko at­gai­vi­na žmo­gų, pa­de­da iš­lai­ky­ti dė­me­sį. Spren­džiant su­dė­tin­gas pro­ble­mas hu­mo­ras ska­ti­na dar­buo­to­jus ak­ty­viau įsi­trauk­ti į dar­bo gru­pės dis­ku­si­jas.
 
Hu­mo­ras pa­de­da, kai si­tu­a­ci­ja yra vi­sai ne­links­ma, pa­vyz­džiui, kai at­lei­džia­mi dar­buo­to­jai. „Bran­gio­ji, aš su­ma­ži­nau kom­pa­ni­ją“ – toks ab­sur­diš­kas pokš­tas pa­dė­jo vie­nam iš Ko­dak kom­pa­ni­jos pa­da­li­nių įveik­ti ne­leng­vą re­or­ga­ni­za­ci­jos eta­pą.
 
Hu­mo­ras ga­li pa­ge­rin­ti dar­bo ko­ky­bę
 
Žmo­gui bū­ti­na jaus­tis pri­ima­mu, ver­ti­na­mu ko­lek­ty­vo na­riu, o hu­mo­ras pa­de­da tai pa­siek­ti. Juo­kas jun­gia žmo­nes, o su­telk­tas ko­lek­ty­vas pro­duk­ty­viau­siai dir­ba. Taip yra to­dėl, kad vie­nin­go ko­lek­ty­vo na­riai tu­ri vie­nas ki­tam ne­ma­žai įta­kos, tad jei to­kia­me ko­lek­ty­ve va­do­vau­ja­ma­si aukš­tais dar­bo at­li­ki­mo stan­dar­tais, dar­buo­to­jai aukš­tų nor­mų lai­ko­si en­tu­zias­tin­giau nei ma­žiau su­telk­to­je dar­bo gru­pė­je. Va­do­vas ga­li tuo pa­si­nau­do­ti: iš­kel­da­mas ap­gal­vo­tus veik­los tiks­lus ir vy­ku­siai ska­tin­da­mas jis įdie­gia aukš­tą dar­bo at­li­ki­mo stan­dar­tą, o tin­ka­mai nau­do­da­mas hu­mo­rą su­tel­kia ko­lek­ty­vą, di­di­na ko­man­dos jaus­mą ir taip ga­li pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų.
 
Ži­no­ma, juo­kau­jant rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ir į va­do­va­vi­mo sti­lių. Bru­ce'as Avo­lio Aca­de­my of Ma­na­ge­ment žur­na­le pa­žy­mi, kad va­do­vo pa­juo­ka­vi­mas yra la­bai veiks­min­gas, jei nau­do­ja­mas trans­for­ma­ci­nis va­do­va­vi­mo sti­lius – dar­buo­to­jai ska­ti­na­mi elg­tis kū­ry­biš­kai ir lanks­čiai trak­tuo­ti įpras­ti­nes nor­mas. Ta­čiau jei va­do­vas rei­ka­lau­ja griež­tai lai­ky­tis nu­ro­dy­mų ir kon­kre­čių in­struk­ci­jų, jo hu­mo­ras bus ne­veiks­min­gas, trik­dys ir blaš­kys pa­val­di­nius.
 
Ge­ras va­do­vas pa­žįs­ta kiek­vie­ną sa­vo pa­val­di­nį, bet kar­tu ma­to vi­są dar­bo gru­pę iš ša­lies, tad ga­li įver­tin­ti, ko­kią įta­ką hu­mo­ras da­ro dar­bo re­zul­ta­tams, ir ge­riau su­vok­ti, kas iš tik­rų­jų vyks­ta jo va­do­vau­ja­ma­me ko­lek­ty­ve.

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

Atsitiktinės gairės:    Įdomybės (87)    Šaudymas iš lanko (2)    Žuvininkystė (2)    Zodiako ženklai (88)    Sektos (12)    Helouvynas (7)    Pavydas (5)    Naršyklės (7)    Teisėtvarka (24)    Žala sveikatai (16)    Spausdintuvai (12)    Sodininkystė (22)    Psichologija (89)    Prekės ir paslaugos buičiai (2)    Nusikaltimai (6)    Žuvys (7)    Smurtas mokyklose (10)    Parašiutizmas (15)    Mazda (2)    SSL sertifikatai (6)    Kinų horoskopas (14)    Siamo katės (2)    Džiazo muzikos grupės (11)    Vadyba (89)    TELE-2 (7)    Narkotikai (97)    Vaiduokliai (23)    Viešieji ryšiai (20)    Vabzdžiai (5)    Meninė gimnastika (14)    Gyvenimo džiaugsmas (2)    Amerikos lietuviai (7)    MTV (5)    Laikrodžiai (3)    Žmogaus klonavimas (2)    Meino meškėnas (2)    Žemgrobiai (6)    Tinklapiai (13)    Žemės grobstymai (50)    Savivaldybių rinkimai (9)    Aikido (14)    Stomatologija (6)    Bankinės technologijos (11)    Regbis (4)    Kultūra (749)    Elektroninės šiukšlės (10)    Garso sistemos (15)    Pramogos (191)    Burtai (8)    Kinas (193)
1. Pietų Korėjos valdžia uždraudė nepilnamečiams žaisti kompiuterinius žaidimus naktimis
2. Internetiniame žaidime vaikams – seksualūs apatiniai ir „egzotiško“ įvaikio pirkimas
3. „Windows 7“ žaidimų mėgėjams: pliusai ir minusai
4. Kompiuterinių žaidimų entuziastai rinksis Kaune
5. Žaidimui "Žuvies kelionė" - prizas už netradicines viešųjų ryšių priemones
6. Baltijos šalių kompiuterinių žaidimų asai iš WCG finalo medalių neparsiveža
7. Nusipirkau pasaulį
8. Kaip apsaugoti savo akis žaidžiant kompiuteriu?
9. Vivisektorius. Žvėris viduje
10. Oddworld Inhabitants keičia profilį
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!