Neapykanta – emocija arba jausmas, kai jaučiamas stiprus pasibjaurėjimas, pasišlykštėjimas, priešiškumas, antipatija, paprastai siejama su suvokiamu noru vengti, apriboti, pašalinti ar sunaikinti neapykantos objektą. Pasak evoliucinės psichologijos, neapykanta yra racionali reakcija į kitą žmogų, kurio interesai smarkiai kertasi su savais. Tai traktuojama kaip apsauginė reakcija: žmonės, kurių elgesys yra numanomai grėsmingas paties išlikimui, turi būti nekenčiami, o žmonės, kurie padidina išlikimo šansus, mėgstami arba mylimi, nes gebėjimas greitai atskirti draugus nuo priešų yra saugumo pagrindas. Iš anksto apsidraudžiu visų papiktintojų ir nedorėlių puolimams: straipsniu nesiekiu nieko kaltinti, suvedinėti sąskaitų ar banaliai viešintis. Esu piktas, tad pasistengsiu kalbėti švelniau, nei mėgsta...

Senamiesty, geroj vietoj, sename name gyvena senutė. Daug vargo ir nelaimių patyrusi tremtinė. Virš jos buto apsigyveno jaunas verslus inteligentas, “prie pinigo”, todėl savo valdas norėtų praplėsti kaimynės “sąskaita”.Ne kartą jai siūlė nemenką pinigą, bet moteris nesileidžia į kalbas. Ką daryti? – mąsto senutės kaimynas. – Laukti, kol numirs? Kas žino, kada tai atsitiks, o jos buto man reikia dabar. Pabandysiu senę “išrūkyti” kaip lapę iš olos: naktimis triukšmausiu, “netyčia” apliesiu jos buto lubas ir sienas – pati išsinešdins neapsikentusi, pusvelčiui butą parduos. Istorija neišgalvota, ilga ir sudėtinga, aktuali iki šiol, kokių daug senamiesčiuose, vaizdingose paežerėse ir pamiškėse. Stipresnis, įtakingesnis,...

Andrius Mamontovas buvo to pradininkas, užsirašydamas ant savo marškinėlių: „Popsas užkniso juodai". Paskui jį kopijavo kiti. Vėliau atsirado toks užrašas: „Mamontovas užkniso juodai". Tačiau aš norėčiau ir tikrai ne vienas Lietuvoje gyvenantis paprastas pilietis, ne vienas valdininkas dabar norėtų marškinėlių su užrašu: „Emigrantai užkniso juodai". Bet nevalia. Čia jau būtų plaukimas prieš srovę. Net ne prieš srovę, o prieš visą milžinišką meilės emigrantams bangą, gal net cunamį. Lietuvos emigrantai Lietuvoje dabar yra beveik šventi. Tobuli. Jie patys teisingiausi, puikiausi, protingiausi tautos atstovai. Jau seniai praėjo tie laikai, kai buvo sakoma, kad emigravo padugnės arba mažaraščiai. Ne, dabar sakoma, kad būtent...

Pastaruoju metu pastebima tendencija - Jungtinėse Valstijose silpsta į siaurą lietuvių vartotojų ratą orientuotas verslas. Lietuviams verslininkams tenka parodyti visą savo apsukrumą bei sugebėjimus, kad išsilaikyti ir užkariauti pasiūlos išlepintų amerikiečių dėmesį. Atrodo, kad netrukus vien tik į tautiečių poreikius nukreiptas biznis taps hobi. Tačiau galbūt lietuviškų pavardžių atsiras JAV verslo magnatų sąrašuose? Taigi, kodėl merdi lietuviškas verslas, kai lietuviams verslininkams visai neblogai sekasi? "Emigrantas" ne kartą aprašė lietuvių sėkmės istorijas, kuriant ir plėtojant savo verslą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau jeigu kalba pasisuka ne apie pavienes kompanijas bei įmones, bet apie patį "lietuvišką" verslą, iš pokalbių su vietos verslininkais susidaro...

Tarsi antikinė dviveidė kaukė Lietuva pasauliui demonstruoja du savo veidus. Vienas jų - reprezentacinis, svetingai besišypsantis, malonus ir atviras. Kitas - žiaurumo ir klastos iškreipta grimasa. Ir senajame žemyne, ir Amerikoje Lietuviai kartas nuo karto primena apie save nusikaltimais bei skandalais. Pastarosiomis dienomis JAV žiniasklaidoje atsiradę pranešimai apie iš Lietuvos kilusių asmenų teismo procesą Los Angeles ir jų įvykdytus žiaurius nusikaltimus, taip pat ir Europos spaudoje pasirodanti informacija apie lietuvių gaujų karus užsienyje, iš Lietuvos kilusias elitines prostitutes, dėl nakties su kuriomis lekia Didžios Britanijos aukštų pareigūnų galvos ir panašūs dalykai prisideda prie itin prieštaringo mūsų šalies ir lietuvių įvaizdžio...

Būtų neteisinga apkaltinti užsienio lietuvius patriotizmo stoka, kurio jiems tikrai netrūksta. Tačiau patriotizmu šeimų neišmaitinsi, o visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, gyvenimo dėsnius diktuoja rinkos taisyklės. Kiek galima kartoti, kad lietuviai sugrįš į tėvynę, galbūt net masiškai, tokiais pat pilnais autobusais ir lėktuvais, kaip kad anksčiau iš jos bėgo, kai ekonominė ir politinė situacija iš tiesų smarkiai pasitaisys? Tačiau kol (tik tų pačių emigrantų, sumažinusių laisvų darbo vietų perteklių ir ilgainiui sukūrusių net jų trūkumą, dėka) tik statybininkai, staliai, vairuotojai, dar vienos kitos profesijos atstovai gali tikėtis padoresnio atlyginimo, ir tai tik didmiesčiuose, viltis, kad emigrantai ims masiškai grįžti, nėra...

Š.m. gruodžio mėn. 16-23 d. švenčiama viena svarbiausių žydų kalendoriaus šventė - Chanuką. Norint pajusti šio šviesaus įvykio nuostabią paslaptį, būtina įsigilinti į jo istoriją ir išnagrinėti pagrindinius šventimo aspektus. "Kas yra Chanuką? Kislevo mėnesio 25 dieną prasideda aštuonios Chanukos dienos. Chanuką - tai šventė, kuria pažymima tai, kuomet graikai įžengė į Šventyklą ir išniekino visą aliejų, tai vėliau, kada Chasmonėjų namas juos nugalėjo, ir ieškojo aliejaus, kad uždegtų Menorą (Šventyklos aliejinė lempa), ir rado tik vieną indelį, kuriame aliejaus buvo tik vienai dienai, - įvyko stebuklas, nes aliejus degė visas aštuonias dienas (būtent tiek, kiek reikia pagaminti naują). Kitais...

Krakių kaimo bendruomenė, visuomeninė organizacija. 2003 m. rudenį vyko kaimo bendruomenės steigimo pasitarimas. Grupė savanorių nusprendė įkurti bendruomenę, išplatino anketą. 2003 m. lapkričio mėn. mokykloje vyko renginys kaimo bendruomenei „Žmogus darbštus kaip skruzdėlė”. Savo darbus į parodą sunešė moksleiviai ir suaugusieji. Parodoje suaugusieji pristatė: Irena Bružienė – siuvinėtus paveikslus, Klemensas Narmontas – Užgavėnių kaukes, Nijolė Žebrauskienė – įvairiaspalves servetėles, Ilona Strielkuvienė – megztus darbelius, Leonicija Vasiliauskienė – pagalvėles iš skiautinių, paveikslus iš šiaudelių, Michailas Klimovas – įvairius medžio dirbinius, Birutė Poškienė – servetėles, megztas lėles, darbelius iš lino, Aldona Andrulienė – ilgus metus kauptą Maigų kaimo istoriją. Drožinius iš medžio...

Bendruomenėje turime 111 žmonių su negalia, vienišų senelių – 17 ir 95 daugiavaikes šeimas. Darbo biržai įkūrus Paramos centrą, mūsų bendruomenės neįgaliųjų ir vienišų senelių priežiūrai buvo paskirta lankomosios priežiūros darbuotoja, kuri rūpinasi jų buitimi. Sunkiai besiverčiančioms šeimoms suteikiama socialinė pagalba, skiriamos vienkartinės pašalpos, labdara. Su probleminių šeimų gyventojais pastoviai vykdomas prevencinis darbas – tėvai kviečiami pokalbiams su gydytojais – narkologais, policijos darbuotojais, mokytojais, o vaikai įtraukiami į darbinę – auklėjamąją veiklą miestelio bibliotekoje. Joje įsteigtas VIP taškas, tai viena jaunimo užimtumo priemonių. Šiuo metu jau daugiau kaip 100 bendruomenės narių yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus Luokės vidurinėje mokykloje. Savo...

Aukštadvaris – viena ryškiausių Lietuvos vietovių, išsiskirianti unikaliais gamtos paminklais, garsia istorine praeitimi, galinti pateikti daug įdomios informacijos ir sukelti malonius įspūdžius. Tai bene ryškiausias ežerų krašto perlas. Kiekvienas čia apsilankęs bent kartą, sugrįžta vėl ir vėl, nes yra dėl ko. Visos Lietuvos enciklopedijos pateikia visapusišką informaciją apie miestelio istoriją. Žmonės Aukštadvario teritorijoje gyveno jau 3-1 tūkstantmetyje prieš Kristų. 10-14 amžiuje ant piliakalnio stovėjo medinė pilaitė. Jos papėdėje gyventa iki 15 amžiaus, o pati gyvenvietė vadinosi Navininkais. 16-17 amžiuje – didžiųjų kunigaikščių dvaras, todėl 1569 m. Aukštadvariui suteikta miestelio privilegija. 1629 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. Viename iš...