Emigraciją dauguma Lietuvos politikų traktuoja kaip vieną didžiausių šalies problemų, tačiau valstybės emigracijos politika formuojama vangiai, kadangi nesugebama priimti naujų iššūkių ir kurti emigrantų susigrąžinimo strategijų. Tuo tarpu eiliniai piliečiai, pasiliekantys Lietuvoje, išvykstančiuosius smerkia. Jei apie senuosius išeivius lietuviai Lietuvoje ir žiniasklaida atsiliepia teigiamai, tai apie šiuolaikinės emigracijos vertinime dominuoja neigiami atspalviai, emigracija laikoma blogiu, kurį reikia mažinti, mėginti išvengti. Nuolat išryškinamas neigiamas emigracijos poveikis Lietuvai – darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo. Daug...

Kultūros paveldo departamentas, dalyvaudamas Europos Tarybos programoje „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“, kartu su Lietuvos žydų bendruomene visus, besidominčius šalies kultūra ir istorija, sekmadienį kviečia į Žydų kultūros paveldo dienos renginius. Jos programoje – nemokamos ekskursijos po žydų kultūros objektus Vilniuje ir Kaune. Vilniuje bus galima aplankyti pagrindinius litvakų istorijos, kultūros ir paveldo vietas senamiestyje, Vilniaus choralinę sinagogą, išgirsti pasakojimus apie sinagogos architektūrą – bimą, aron kodešą, taip pat apie istoriją, žydų religines šventes, ritualus, kantorius ir kt. Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno išvykos dalyviams bus pristatoma Žiežmarių (Kaišiadorių r.) medinė sinagoga, pasakojama apie žydų gyvenseną „štetle“, šventes, tradicijas, maisto...

Vykdant Seimo ir Vyriausybės pavedimą, Vilniaus senamiestyje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai. Šiandien sostinės meras Artūras Zuokas apžiūrėjo baigiamą atkurti pastatą Ašmenos ir Mėsinių gatvių sankirtoje. Konstatuota, kad statybos darbai eina į pabaigą. Pagal ankstesnius susitarimus dalis šiame pastate esančių patalpų bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Lietuvos žydų kultūros paveldo paramos fondui pateikus galimą patalpų panaudojimo koncepciją ir ją teigiamai įvertinus Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo koordinavimo komisijai, minėta patalpų dalis pagal panaudos sutartį bus perduota šiam fondui. Teritorijoje,...

Mus vadina ambasadoriais, avantiūristais, "protų nutekėjimu", net išdavikais. Dėl mūsų parazitiškos invazijos nepasirašomi svarbiausi aljanso dokumentai, galingąsias valstybes krečia lyg drugys kiekvienąkart mums užplūstant, kad ir į mielai čionykščių užleidžiamas juodadarbių gretas. Mus toleruoja (arba pakenčia, priklauso nuo santykio), o mes adaptuojamės. Mūsų ima bijoti ir užkrauna globalizacijos proceso pareigas bei inkriminuoja jo pasekmes. Mums privalu būti keliskart išmintingesniais, moralesniais nei bet kuriam kitam. Mūsų nevadina vardais, o nominuoja kasmet geometrine progresija augančiais skaičiais arba regionais, iš kurių mes atsibastome. Mums tenka sukąsti dantis, kai įtariais žvilgsniais esame išzonduojami ir kai mums prilipinamos standartinės ir iš esmės nieko nesakančios etiketės....

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka į kompaktinę plokštelę perkėlė vieną iš vertingiausių senosios hebrajų raštijos paminklų. Tai XIV amžiaus rankraštinės pergamentinės knygos - Senojo Testamento - skaitmeninė kopija. Ypatingos vertės rankraščio originalas - tai nedidelio formato 878 puslapių knyga odos viršeliais, kaip manoma, įrišta XIX amžiuje. Skaitmeninėje kopijoje matomas originalus įrištos knygos vaizdas, pateikiami ir visų rankraščio hebrajų kalba puslapių vaizdai. Žydų kultūros paveldo projektą "Senosios hebrajų raštijos paminklai" parėmė Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras. Pasak projekto vykdytojų, šis darbas suteikia galimybę pasaulio mokslininkams ir kiekvienam besidominčiam tirti šią unikalią knygą istoriniu, kultūriniu ir paleografiniu aspektu, o senovinį...

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius stebisi Lietuvos valdžios nenoru bendradarbiauti su jo vadovaujama organizacija. Jis apgailestauja nebuvęs pakviestas kartu su prezidentu Valdu Adamkumi vykti į Izraelį. "Pirmiausia, ten bus kalbama apie žydų bendruomenės reikalus, bet tie, kurie jai Lietuvoje atstovauja, nedalyvaus. Antra, mes (Lietuvos žydų bendruomenė - red.) geriau nei bet kas žinome tuos reikalus", - savo poziciją LŽ vakar aiškino Alperavičius. Jo teigimu, prezidentui Valdui Adamkui su aukštais Izraelio pareigūnais teks kalbėtis ne tik apie žydų turto restitucijos, Lietuvos pilietybės grąžinimo, holokausto problemas, bet ir apie pensijas buvusiems mūsų šalies piliečiams, emigravusiems į Izraelį.

Izraelyje viešintis prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jis pritars Lietuvos pilietybės suteikimui išvykusiems žydams, jei Seimas priims tokį įstatymą. Kalbėdamas Lietuvos radijui apie savo susitikimą su litvakais, prezidentas pažymėjo, išvykę tėvynainiai priminė šimtmečius siekiančią žydų įsikūrimo Lietuvoje istoriją nuo Vytauto Didžiojo laikų, todėl pageidauja turėti Lietuvos pilietybę. Prezidentas Lietuvos radijui sakė, kad pokalbiuose nebuvo užsiminta nei apie nuosavybės grąžinimą, nei apie pensijas.

XX a. - tai ideologų ir ideologijų šimtmetis. Pirmojo pasaulinio karo aukos prikėlė iš numirusių radikalias ideologijas, kurias pradėjo išpažinti masės. Tarkim, Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo sveiko proto žmogaus, kuris būtų manęs, jog žmonijos ateitis gali priklausyti nuo proletarinės revoliucijos ar žydų klausimo likvidavimo. Karas šias ideologijas išlaisvino iš mažo intelektų geto, kuriame jos gyvavo. Karo atnešti nusivylimai sukūrė dvi revoliucines tipologijas: bolševikinę ir nacionalsocialistinę. Įsivyravo įsitikinimas, kad išganymas priklauso nuo nacionalistinių ar proletarinių jėgų, kurios geba kovoti prieš tariamą ar tikrąjį priešą. Ideologai žadėjo taiką, gerovę, didybę, bet su sąlyga, kad bus visiškai nugalėtos ir sunaikintos priešų jėgos....

Leidykla „Baltos lankos“ išleido knygą „Šitas vaikas turi gyventi. Elenos Holcmanienės užrašai. 1941–1944“. Tai kaunietės, vokiečių kilmės dailininkės Elenos Holcmanienės (Helene Holzman, 1891-1968) užrašai, parašyti pokario metais. Juose – 1941–1944 m. Kauno getas. Autorė atpasakoja tai, ką matė ir patyrė pati. Ji gelbėjo geto žmones, per tuos 4 metus prarado savo devyniolikmetę dukterį, vyrą (kaunietį knygų leidėją Maksą Holcmaną.) , nemažai draugų ir artimų žmonių. Po karo E. Holcman ir jos dukra grįžo gyventi į Vokietiją, iš kur į Lietuvą buvo atsikėlusios 3-iajame dešimtmetyje. Po motinos mirties dukra Margarita išsaugojo jos užrašus, o 2000 m. išleido originalo (vokiečių) kalba. Netrukus...

Kai tik atsirado galimybė išvykti į kitas šalis, atsirado norinčiųjų ieškoti laimės svetur. Emigracija nėra naujas reiškinys. Kai kurie mokslininkai po Antrojo pasaulinio karo vykstančią emigraciją prilygina ledkalnio viršūnei. Keičiasi ir patys emigrantai. Pavyzdžiui, tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Rusiją paliko daugelis menininkų ir dvarininkų, kurių beveik visi įsikurdavo Paryžiuje. Po Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai vyko į Vokietiją, iš kur vėliau mėgino pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau pastarąjį dešimtmetį vis daugiau rusų bei kitų buvusių sovietinių respublikų piliečių renkasi Izraelį. Po 1989-ųjų į Izraelį atvyko beveik 900 tūkst. buvusios Sovietų Sąjungos piliečių. Daugiau nei ketvirtadalis jų nėra žydai. Taigi...