Mandala (skr.) - mistinė makrokosmoso ir mikrokosmoso jungties diagrama, “darnos ratas”, simbolinė Nušvitimo būvio išklotinė. Yra daugybė šio reiškinio prasmių: magiška meditacijos metu stebima diagrama, filosofinis budistinės Visatos žemėlapis, tantrinių Budų fenomenalusis pasaulis, kultinėje praktikoje gali reikšti aukų padėklą. Ji gali būti piešta ant medžiagos, padaryta iš metalo, akmens ar medžio, supilta iš spalvoto smėlio ar trimatė, kaip erdvinis fantastiško dievų rūmo maketas.

Mandala vaizduojama kaip ratas nupieštas kvadrate, kuris savo ruožtu taip pat nupieštas kitame rate. Išorinis ratas laikomas Visatos, o vidinis-dievybės ar kito sakralinio objekto simboliu. Kvadratas orientuojamas pagal pasaulio šalis ir turi nupieštus T raidės formos “išėjimus į Visatą”. Pats kvadratas dalinamas į keturias dalis, penkta dalis vaizduoja centrą, jos nuspalvinamos skirtingomis spalvomis: mėlyna, raudona, balta, geltona, žalia ir simbolizuoja pasaulio šalis, kultinius budas, mantras, sakralinę rankų padėtį. Vienuolis mandalos meditavimo metu turi paeliui “atgaivinti” savyje viską, kas joje pavaizduota, kol galiausiai pasiekia aukščiausią meditavimo laipsnį – susiliedamas su absoliutu. Tibete mandalos dažnai vaizduojamos ant grindų arba ant lubų.

Viena gražiausių Tibeto tradicijų yra smėlio mandalos kūrimas. Tai šviesių ir tamsių gamtos pradų Visatoje vienybės simbolis ir mistinė parama ieškančiam tiesos, todėl Tibeto vienuoliai keliauja po pasaulį ir įvairiose šalyse kuria smėlio mandalas. Anot XIV Dalai Lamos, ši tradicija sukuria darnos nuotaiką ir malšina neapykantą. Reikia net 15 metų, norint išmokti teisingai kurti smėlio mandalas ir išlaikyti šimtus egzaminų, įsimenant mandalos kūrime reikalingas mantras, judesių simboliką. Sanskrito kalba mandala reiškia ratą arba vienybę, tą harmonijos vienybę budistų vienuoliai pasiryžę dovanoti visoms gyvoms būtybėms. Mandala - tai Visatos aprašymas simbolių kalba, kurios viduryje tradiciškai vaizduojamas Begalinės Atjautos Buda; budistų vienuoliams tai eilinis laiptelis pažinimo, gauto prieš kelis tūkstančius metų iš paties Budos, kelyje.

Smėlio mandalos kūrimas pradedamas nuo tradicinių religinių giesmių atlikimo bei mantrų kartojimo ceremonijų. Keturi vienuoliai, atsakingi už skirtingas pasaulio šalis, pirmiausiai nupiešia mandalos kontūrus. Jokios improvizacijos čia nėra, vienuoliai privalo mintinai žinoti šventus tekstus, kur nusakoma tiksli piešinio geometrija, struktūra, spalvų deriniai, elementų išdėstymas ir panašiai. Toliau sudėtingiausias piešinys kuriamas iš labai smulkaus 14 spalvų smėlio, kuris tam tikra tvarka, pradedant nuo mandalos vidurio, dėliojamas po dešimt valandų į dieną. Mandala labai kruopščiai kuriama devynias dienas. Paskutinę, dešimtą, dieną smėlio mandala sunaikinama, spalvoto smėlio ornamentai sumaišomi ir išpilami į vandens telkinį, kas simbolizuoja gyvybės ir pasaulio laikinumą.

Smėlio mandala ne kartą buvo kuriama ir Lietuvoje. Pvz.: 2001 m. birželio 19 - 26 d. Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12). Nuo 11 iki 17 val. buvo kuriama gailestingumo ir atjautos dievybės Avalokiteshvara mandala. Birželio 26 d., antradienį apie 12.30 val. ją palaimino XIV Dalai Lama, atvykęs į Lietuvą VU rektoriaus R.Pavilionio kvietimu.