Miestas jau seniai pasipuošė kalėdinėmis lemputėmis, tačiau jas mato toli gražu ne visi. Ne visi ir nori matyti - juk laukia begalė ataskaitų, susitikimų, nervinės įtampos, kokios dar lemputės? Nėra laiko džiaugtis kalėdinėmis nuotaikomis... O gal paprasčiausiai persidirbote?

35 metų vadybininkė Vilma pasakoja: "Viskas prasidėjo nuo to, kai viršininkas pareikalavo stebuklingų ir neįgyvendinamų rezultatų. Norėdama jam įtikti pradėjau dirbti vakarais ir savaitgaliais. Darbas tapo nepakeliama našta, o po kurio laiko mane ėmė kankinti vidinė "ugnis".

Kone kasdien jaučiau begalinį norą verkti, milžinišką nuovargį, galvos bei raumenų skausmą, stresą, turėjau ir atminties sutrikimų, man tapo sunku spręsti paprastus klausimus. Tapau tarsi paralyžiuota."

Vilma nesusirgo. Ji tiesiog išgyvena krizę, arba vadinamąjį perdegimą.

Kas yra perdegimas?

Anot Belgijos neuropsichiatro Patricko Mesterso, perdegimas - fizinis ir emocinis išsekimas, kurį lemia nepakeliami darbo krūviai. Perdegimo padariniai gali būti labai liūdni - nuolatinis nuovargis, skausmai, stresas, depresija, abejingumas viskam, cinizmas, irzlumas, motyvacijos stoka, pakitusi ir kolegoms nesuprantama elgsena ar netgi darbo netektis.

Pastebėta, kad savo fizinius, emocinius ir protinius išteklius švaistantys asmenys dažnai save laiko aukomis. Darbe esą juos nuvertina, moka per mažą atlyginimą, jų talentas nepripažįstamas, nepatikimos trokštamos pareigos, ribojama žodžio laisvė. Tarsi norėdami įrodyti, kad jie verti daugiau, šie žmonės ima daugiau dirbti. Tačiau neretai persidirba taip ir nepasiekę trokštamų rezultatų.

Ambicingi "genijai"

Labiausiai perdegimas gresia vadinamiesiems perfekcionistams, kuriems rūpi nepriekaištingi rezultatai, kokybė ir įvaizdis. Jie dirba dieną naktį, kad auksu paverstų viską, prie ko tik prisiliečia. Puiku, jeigu jiems tai iš karto pavyksta, o jei ne, šie žmonės ima spausti iš savęs paskutines sultis.

Į rizikos grupę patenka ir itin ambicingos asmenybės. Jau nuo pat vaikystės iš jų tikimasi kažko didingo. Šie individai turi krūvą diplomų ir dar daugiau siekių. Jie nemoka ištarti: "NE", kai jiems duodama labai daug darbo. Štai kodėl jie dirba daugiau nei leidžia patirtis, o jėgos po truputį senka.

Trykštančios entuziazmu, talentingos, atsidavusios darbui, pareigingos, itin kruopščiai dirbančios bitutės taip pat gali perdegti.

Jautriausios profesijos

Pasak P. Mesterso, perdegimas gresia vadovams, medikams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, policininkams, klientų aptarnavimo specialistams ir kitų profesijų atstovams, darbe patiriantiems didžiulę emocinę įtampą. Jiems neretai tenka susidurti su skundais, kritika, nepasitenkinimu. Darbe jie puikiai išsprendžia visas problemas, tačiau parėję namo jaučiasi išsekę.

Moterys ar vyrai?

P. Mesterso nuomone, moterys labiau nei vyrai rizikuoja perdegti. Pirma, joms visada tenka rinktis: karjera ar vaikas, didesnis atlyginimas ar poilsis. Antra, jos atlieka labai daug vaidmenų. Moteris vienu metu gali būti mylinti mama, pavyzdinga žmona, puiki namų šeimininkė ir... nepriekaištinga darbuotoja. Deja, už visą triūsą jos dažnai gauna mažiau nei vyrai.

Laimingas šeimos gyvenimas

P. Mestersas pastebi, kad laimingas šeimos gyvenimas padeda užkirsti kelią perdegimui, ypač jei asmenį palaiko visi šeimos nariai. Tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne visi nori namiškiams pasakoti apie darbe užklupusias problemas. Kam drumsti laimingą gyvenimą?

Problemas geriau palikti už durų. Kiti vaikų akyse nori išsaugoti nepriekaištingą įvaizdį, siejamą su einamomis pareigomis. Anot P. Mesterso, jei asmuo viską laiko savyje, rizikuoja kentėti dvigubai daugiau.

Kaltas darbdavys?

Dėl nepakeliamų darbo sąlygų dažniausia kaltinami darbdaviai. Vieni esą gėdingai naudojasi darbuotojo noru dirbti ar baime prarasti darbą, kiti didelius reikalavimus laiko norma. Pasak P. Mesterso, darbdavys turėtų prisiimti atsakomybę už personalui skiriamas užduotis, tačiau darbuotojas taip pat neturėtų viršyti savo galimybių.

"Pasikalbėkite su vadovu. Galbūt iš pradžių viršininkas nenorės klausytis, jį šokiruos jūsų atvirumas, neigs pateiktus argumentus, tačiau po kurio laiko vadovas viską apmąstys ir pradės su jumis derėtis", - sako P. Mestersas.

Na, o įmonių vadovams specialistas pataria organizuoti darbą taip, kad darbuotojai neperdegtų.

Kaip neperdegti?

Per visą savo darbo praktiką P. Mestersas sakė matęs nemažai asmenų, kurie tiesiog sprogo pačiame jėgų žydėjime. Tokiems žmonėms jis pataria peržiūrėti strategijas, nustatyti savo ribas ir nevengti asmeninio psichologo pagalbos.

Pozityviosios psichologijos specialistas iš Švedijos Tommy Elofssonas sako, kad žmogus turėtų mylėti save tokį, koks jis yra, ir nekelti sau pernelyg didelių reikalavimų, kurie dažnai ir lemia perdegimą. Jo manymu, reikia atrasti savo teigiamas puses ir visą dėmesį sutelkti į tai, ką įmanoma padaryti.

Kai žmogus nuolat kartoja: "Tai neįmanoma, aš to nepadarysiu" - dažniausia taip ir atsitinka. Be to, baimė patirti nesėkmę ne tik paspartina fizinį bei emocinį išsekimą, bet ir trukdo pasiekti teigiamų rezultatų.

T. Elofssonas pataria: "Galvokite, kad jums pavyks, ištrinkite visas neigiamas mintis, labiau pasitikėkite savimi, gerbkite ir mylėkite save, dažniau atsipalaiduokite."

O dabar pabandykite uždegti savo kalėdinę lemputę!