Dienos trumpėja, naktys ilgėja ir vėsta. Daugelis žmonių užsisklendžia savo namų prieblandoje nuo niūrios lauko aplinkos ir nugrimzta į „rudeninę“ depresiją.

Yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija:
• Prisiminkite, kad depresija yra pagydoma.
• Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, apie pasaulį, žmones, ateitį. Šios mintys laikinos; išgijus nuo depresijos jos pasikeis.
• Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip Jums atrodo.
• Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
• Pasikalbėkite apie savo išgyvenimus su gydytoju, psichologu ar žmonėmis, kuriais pasitikite, nes taip rasite, kas Jus palaikys, ir sužinosite apie būdus patiriamiems simptomams įveikti.
• Dėl nieko nekaltinkite savęs.
• Nedarykite tuo metu svarbių gyvenimo sprendimų: nemeskite darbo ar mokslo, nesiskirkite su sutuoktiniu, nes Jūsų sprendimas vėliau gali pasirodyti nesąs tinkamiausias.
• Susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai (padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.). Svarbu būti užsiėmusiam, net jei nieko nesinori.
• Užsiimkite kūrybine veikla - rašykite ar pieškite.
• Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę. Gausus angliavandenių maistas, šokoladas turi nuotaiką gerinančių savybių.
• Judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.
• Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo.
• Galite kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą prie savo poliklinikos ar į kitus mieste veikiančius centrus. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos padės suvokti depresijos priežastį ir spręsti problemas.
• Depresija gali būti gydoma medikamentais, psichoterapija, šviesos, miego terapija bei kitais metodais.

Jei esate sergančiojo depresija šeimos narys, kolega ar draugas ir siekiate jam padėti:
• bendraudami būkite jam atidūs;
• išklausydami apie išgyvenimus skatinkite neprarasti vilties, labiau tikėti;
• padėkite užsiimti reikiama veikla, drauge eikite pasivaikščioti;
• padėkite suvokti depresiją kaip ligą, nuo kurios reikia gydytis, padrąsinkite, pasistenkite išblaškyti blogas mintis ir jausmus;
• suteikite reikiamą pagalbą, paremkite.

Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Jei savižudybės grėsmė itin didelė, asmenį galima gydyti priverstinai.

Mokydamiesi pažinti kitus, išmoksite pažinti ir save bei savo jausmus. Būkite dvasiškai stiprūs ir sveiki, saugokite vidinę pusiausvyrą.

Depresija – tai liga, kuriai būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, vangus mąstymas, judesiai ir kalba.

Kas sukelia depresiją?

Manoma, kad depresiją sukelia paveldimass smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Be šios priežasties, depresiją gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos)

Pagal kokius simptomus atpažinti depresiją?

• gilus liūdesys, neviltis;
• praraatas gyvenimo džiaugsmas: nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, hobis, sportas, draugai, seksas);
• sumažėjęs ar padidėjęs apetitas, svoris;
• miego sutrikimai: sunku užmigti, naktį miegama blogai, per anksti nubundama arba per didelis mieguistumas;
• nuovargis ir kūno sąstingis: sunku atlikti net paprasčiausius darbus, pirmiausia ką nors pradėti! Juntamas tarsi kūno ir sielos paralyžius, atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso;
• susikaupimo stoka: sunku sutelkti mintis, priimti net paprasčiausius sprendimus, planuoti veiklą;
• baimė ir nerimas: vargina didžiulė įtampa, daug labiau nei įprastai rūpinamasi įvairiais kasdieniais reikalais bei savo kūno sveikata;
• menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, nevisavertiškumo, kaltės jausmai. Kartais geriausia išeitis atrodo išeiti iš šio gyvenimo.

Jei tuo pat metu patiriate 5 ar daugiau šių simptomų ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, didelė tikimybė, kad susirgote depresija ir Jums būtina kreiptis į gydytoją.

Parengė Ieva Novogreckaitė, Visuomenės sveikatos ugdymo centras