Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta. Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, – kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau apie viską iš eilės. Praėjusių metų spalio 23 dieną Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta...

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis. Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui. Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių...

Kodėl žmogui taip svarbus nuoširdumas? Kodėl kiekvienas turėtų išmokti būti atviras, bent jau sau? Žmogau, kas tu bebūtum, jeigu tu dirbi samdomą darbą, už kurį tau kažkas moka pinigus, tai 99,9% tu dirbi dėl pinigų! Nesiteisink, kad tau patinka darbas, kad tau jis įdomus, kad tu jį mėgsti. Įsivaizduok, kad tu gavai palikimą 10 milijonų eurų. Ar ir toliau eitum į tą patį darbą?... Jeigu ne – viskas tuo pasakyta. Jeigu taip – būk nuoširdus nors sau ir tavo gyvenimas pradės keistis į gerąją pusę. Bijodami būti nuoširdūs, žmonės vaidina labai dvasingus, idealistus, nekreipiančius dėmesio į materialinę gerovę... Atsakyk dabar...

Žmonės, kuriems sekasi, pataria džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka, netgi smulkmenomis. Kiekvieną dieną visiškai įsitrauk į gyvenimą. Susitelk ir būk atidus, kad nepraleistum progų, kurias jis siūlo. Niekas nepadarys mūsų laimingais, jeigu patys tokie nebūsime. Taigi visai įmanoma būti laimingam, tiesa? Taip. Gyvenimas - sunkus. Tačiau aš vis tiek būsiu laimingas žmogus. Branginsiu tai, ką darau ir kas vyksta aplink mane. Branginsiu žmones, kurie yra mano gyvenime, sieksiu tikslų. Ir išvengsiu keturių klastingų spąstų. Žmonės, nuolat galvojantys apie pinigus, paprastai juos vis toliau ir toliau nuo savęs nuveja arba, vos tik jų gavę, iš karto praranda. Nebūti prisirišusiam prie...

Žmonės, kuriems sekasi, pataria džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka, netgi smulkmenomis. Kiekvieną dieną visiškai įsitrauk į gyvenimą. Susitelk ir būk atidus, kad nepraleistum progų, kurias jis siūlo. Niekas nepadarys mūsų laimingais, jeigu patys tokie nebūsime. Žmonės, nuolat galvojantys apie pinigus, paprastai juos vis toliau ir toliau nuo savęs nuveja arba, vos tik jų gavę, iš karto praranda. Nebūti prisirišusiam prie pinigų - reiškia protingai suplanuoti, kam juos išleisi, kiek gali sutaupyti, o paskui kuo mažiau apie juos galvoti. Pagrindinė žmonių...

Daugelis pas mus su aukštaisiais išsilavinimais, tik aš vienas ne, kažkoks savamokslis, neturintis išsilavinimo lapelio – diplomo. Turintys tuos lapelius yra padaryti sistemos biorobotais, kurie nemąsto, kodėl ir kas čia vyksta su jais, kas juos valdo? Paskendę bankuose, kurie dalina paskolas. O procentai išvis yra neegzistuojantys pinigai, kurių realiai nėra. Na, čia man turbūt apie pinigus neverta kalbėti, nes aš taigi neturiu ekonomisto išsilavinimo, bet kai ką suprantu. Pabandysiu paaiškinti, ką aš suvokiu ekonomikoje. Pajuokaudamas pabandysiu išdėstyti suprantamai, runkelių kalba. Tarkime, esu aš „Bankas Vaidas“ ir turiu savo vertybinių popierių, kurie ir vadinasi „Vaidai“. Jūs esate tas žmogus, kuris turit...

Look after your pennies and pounds will look after themselves – sako sena angliška patarlė. Lietuviškame nors ir itin turtingame priežodyne ir patarlyne panašaus posakio, kuris ragintų sužiūrėti centus, o litas pats savim pasirūpins, aptikti neteko; artimiausias atitikmuo būtų - “pinigas pinigą myli”. Apie tai, kaip pinigas pinigą ne tik myli, bet ir daro, daugiau išmano Sičio berniukai ir mergaitės. Man įdomu, ar dar liko sričių, kur pinigas nori, bet negali. Visiems reikia pinigų. Man irgi, nors ir žinau, kad ne piniguose laimė. Ir pašmaikštavimai, kad laimė ne piniguose, o jų kiekyje, manęs irgi netrikdo. Laimė ne piniguose ir ne...

Žmogaus santykis su gyvenimu ir jį supančia aplinka visada būna labai įvairus. Mane domina santykis su pinigais. Pinigai kaip ir yra gyvenimo minimalus varikliukas. Be pinigų elementariai žmogus neišgyventų, bet ar pinigai gali sugadinti žmogų? Tarkim, tėvai savo meilę vaikui užpildo pinigais, nes kitaip nesugeba, nespėja, juk darbas. Bet koks tada užauga vaikas? Galimi du variantai: toks, kuris sumaterialėjęs, arba toks, kuris šlykštisi pinigais (mano atvejis). Tie vaikai, kurie sumaterialėjo to gyvenime ir siekia. Kaip ir viskas yra gerai, jei jie nesigilina į savo dvasinį pasaulį. Bet jei ir gilinasi, mažai ką suvokia, nes jų moralinės nuostatos juk kitaip subrandintos....

Nuo UAB „Vilniaus vandenys" vadovo posto nušalintasis Valentinas Miltienis šiandien oficialiai atleistas iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Darbo sutartį su V. Miltieniu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. „Taip užbaigta juridinė procedūra, kuri buvo sustabdyta dėl V. Miltienio nedarbingumo. Atleidimo procesas buvo pradėtas bendrovės valdyboje ir šiandien padėtas galutinis taškas", - sakė UAB „Vilniaus vandenys" valdybos pirmininkas Valdas Savickas. Pagal galiojančius teisės aktus, V. Miltieniui bus išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. UAB „Vilniaus vandenys"...

Pradėkim nuo svarbiausio: ar galima pragyventi neturint darbo. Tai filosofinis klausimas. Priklauso nuo to, kas ir kaip nori gyventi. Aš klausimą kiek sukonkretinčiau – ar galima nedirbti ir gerai gyventi? Juk mus domina ne tiek biologinis, kiek socialinis problemos aspektas. Taigi pradėkime nuo tuo, kad idėja nedirbti ir gerai gyventi nusako kapitalizmo esmę. Tą svajonę jau įgyvendino 1% Žemės gyventojų, priklausančių turtingiausiems oligarchų klanams, kontroliuojantiems 80% gamybos priemonių ir Žemės išteklių. Nei jiems patiems, nei jų palikuonims nereikia dirbti, kad...