LT   EN   RU  
2020 m. sausio 29 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Filosofija
  Mokslas > Mokslo sritys > Filosofija
Lankomumo reitingas Publikuota: 2002-01-01 Spausdinti Spausdinti
Nesavalaikio mąstytojo iškylos - II dalis

8

M e n i n i n k o p s i c h o l o g i j o s k l a u s i m u.- Kad egzistuotų menas, kad egzistuotų kokia nors estetinė veikla ir žiūra, reikalinga išankstinė sąlyga: s v a i g u l y s. Pirmiausia svaigulys turi suintensyvinti visos mašinos dirglumą: kitaip nebus jokio meno. Tam padeda visi patys įvairiausi sąlyginiai svaigulio tipai: visų pirma lytinio susijaudinimo svaigulys - pati seniausia ir pirmapradiškiausia svaigulio forma. Taip pat ir toks svaigulys, kuris atsiranda kaip visų didelių geidulių ir stiprių afektų padarinys; šventės, dvikovos, bravūros, pergalės, visų ekstremalių judesių sukeliamas svaigulys; žiaurumo svaigulys; griovimo svaigulys; svaigulys, sukeliamas tam tikrų meteorologinių įtakų, pavyzdžiui, pavasarinis svaigulys; arba svaigulys dėl narkotikų poveikio; pagaliau valios, per kraštus trykštančios, galingos valios svaigulys.- Svaigulio esmė yra jėgų pakilimo ir pilnatvės jausmas. Šiam jausmui veikiant, atsiveriama daiktams, jie p r i v e r č i a m i mums atsiduoti, jie išprievartaujami - šis vyksmas vadinamas i d e a l i z a v i m u. Nusikratykime vieno prietaro: idealizavimas n ė r a, kaip įprasta manyti, mažų, nereikšmingų dalykų pašalinimas. Priešingai, svarbiausia tai, kad nepaprastai i š r y š k i n a m i pagrindiniai bruožai, todėl kiti bruožai išnyksta.

9

Šioje būsenoje žmogus savo vidine pilnatve praturtina viską: tai, kas regima, ko trokštama,- regima kaip kažkoks perteklius, kaip kažkas veržlu, stipru, prisodrinta jėgos. Šios būsenos apimtas žmogus keičia daiktus, kol jie pradeda atspindėti jo jėgą - kol jie tampa jo tobulybės atspindžiais. Tokia b ū t i n y b ė keisti iki tobulumo yra menas. Visa, kas nėra pats žmogus, vis dėlto tampa pretekstu džiaugtis savimi; mene žmogus mėgaujasi savo tobulybe.- Būtų galima įsivaizduoti priešingą būseną, ypatingą instinkto antimeniškumą,- būti tokiam, kurs nuskurdintų, nualintų ir numarintų visus daiktus. Ir iš tikrųjų istorijoje daug tokių antimenininkų, tokių išdvasų, kurie neišvengiamai iščiulpia daiktus, juos išsekina, negali jų nepadaryti s u l y s u s i ų. Toks yra tikro krikščionio atvejis, pavyzdžiui, Pascalio: krikščionis, kuris kartu būtų menininkas, - t a i n e į m a n o m a... Nereikia būti naiviam ir priminti man Rafaelį ar kokį kitą homeopatišką devynioliktojo amžiaus krikščionį: Rafaelis sakė Taip, Rafaelis d a r ė Taip, galiausiai Rafaelis nebuvo joks Krikščionis...

10

Ką reiškia estetikoje mano pradėtos vartoti prieštaraujančios sąvokos: a p o l o n i š k a ir d i o n i s i š k a - abu dalykai, suvokti kaip svaigulio tipai?- Apoloniškas svaigulys pirmiausia sudirgina akį, todėl ji įgyja vizijos galią. Tapytojas, skulptorius, epikas yra vizionieriai par excellence. Priešingai, dionisiškoje būsenoje sudirginama ir sustiprinama visa afektų sistema: todėl ji iškart iškrauna visas savo išraiškos priemones ir kartu iškelia vaizdavimo, pamėgdžiojimo, transfigūravimo, pakeitimo, visokeriopos mimikos ir artistizmo galias. Svarbiausia yra metamorfozės lengvumas, nesugebėjimas n e r e a g u o t i (panašiai kaip kai kurie isterikai, bet kuria dingstimi įsijaučią į k i e k v i e n ą vaidmenį). Dionisiškajam žmogui neįmanoma nesuprasti kokios nors sugestijos; jis negali nepastebėti menkiausio afekto žymių, jam yra būdingas intensyviausias supratimo ir atspėjimo instinktas, jis įvaldęs didžiausią komunikacijos meną. Jis įlenda į visokią odą, prasismelkia į kiekvieną afektą: jis nuolat mainosi.- Muzika, kaip mes ją suprantame šiandien, taip pat yra visuminis afektų sužadinimas ir jų iškrova, tačiau ji yra tik daug pilnesnio afektų išraiškos pasaulio liekana, tik dionisiškojo histrionizmo r e s i d u u m 38 . Kad muzika būtų įmanoma kaip ypatingas menas, reikia nuslopinti tam tikras jusles, pirmiausia raumenų jėgos jauseną (bent jau iš dalies: juk tam tikru mastu visoks ritmas dar byloja mūsų raumenims): todėl žmogus jau ne visa, ką jaučia, tuojau pat pamėgdžioja ir pavaizduoja kūniškai. Tačiau ir t a i yra dionisiškoji, normali ir autentiška būsena, šiaip ar taip, pirmapradė būsena; muzika yra pamažu pasiekta šios būsenos specifikacija, atsirandanti nuslopinus giminingas galias.

11

Aktorius, mimas, šokėjas, muzikantas, lyrikas,- visi jie giminingi savo instinktais, visi vienodi, tačiau laipsniškai specializavęsi ir vienas nuo kito atsiskyrę - netgi iki susipriešinimo. Lyrikas ilgiausiai liko susijęs su muzikantu, aktorius - su šokėju.- A r c h i t e k t a s neišreiškia nei apoloniškos, nei dionisiškos būsenos: čia yra didingas valios aktas, valia, kilnojanti kalnus, didžios valios svaigulys, siekiantis meno. Galingiausi žmonės visada įkvėpdavo architektus; architektas nuolat pasiduodavo galybės sugestijai. Pastatas turi rodyti išdidumą, pergalę prieš sunkį, valią viešpatauti; architektūra yra tam tikras jėgos iškalbingumo tipas formoje - tai įtikinėjantis, tai pataikaujantis, tai paprasčiausiai įsakantis. Aukščiausias jėgos ir tvirtybės jausmas reiškiasi tuo, kas vadinama d i d ž i u o j u s t i l i u m i. Tai galybė, nereikalaujanti jokių įrodymų; nesistengianti patikti, tinginti atsakinėti; šalia savęs nematanti jokių liudininkų, gyvenanti ir nesuvokianti, kad kažkas stovi priešais ją; rymanti s a v y j e, fatališka; visų dėsnių dėsnis: t a i p apie save kalba didysis stilius.

12

Aš skaičiau Thomas'o Carlyle'io biografiją - naivų ir nevalingą farsą, herojinę-moralinę dispeptiškų būsenų interpretaciją. - Carlyle'is - žmogus, mėgstantis stiprius žodžius ir požiūrius, retorius per p r i e v a r t ą, nuolat demonstruojantis stipraus tikėjimo poreikį i r nesugebėjimo tikėti jausmą (šiuo požiūriu, tipiškas romantikas!). Stipraus tikėjimo poreikis n ė r a stipraus tikėjimo įrodymas; visai priešingai. J e i t i k i m a, galima sau leisti žavingą skepsio prabangą: žmogus yra pakankamai tikras, pakankamai tvirtas, pakankamai susaistytas. Carlyle'is kažką savyje slopina, isterizuodamas savo pagarbą stipraus tikėjimo žmonėms ir rodydamas savo įsiūtį prieš ne tokius naivuolius: jam r e i k i a triukšmo. Nuolatinis aistringas n e s ą ž i n i n g u m a s savo paties atžvilgiu - tai yra jo proprium 39 tuo jis yra ir lieka įdomus.- Žinoma, Anglijoje juo žavimasi kaip tik dėl jo sąžiningumo... Na, tai labai angliška; turint galvoje, kad anglai yra tobulo cant tauta, tai ne tik suprantama, bet ir trivialu. Iš esmės Carlyle'is yra anglų ateistas, laikantis sau garbe juo nebūti.

13

E m e r s o n a s.- Labiau išsilavinęs, labiau besiblaškantis, paprastesnis, rafinuotesnis už Carlyle'į, pirmiausia - laimingesnis... Toks, kuris instinktyviai maitinasi tik ambrozija, kuris daiktams palieka tai, kas juose nesuvirškinama. Palyginti su Carlyle'iu, žmogus, turintis skonį.- Jį labai mėgęs Carlyle'is vis dėlto sako apie jį štai ką: "Jis m u m s nieko neduoda atsikąsti." Tai galbūt pagrįstai pasakyta, tačiau ne Emersono nenaudai.- Emersonui būdingas geraširdiškas ir sąmojingas linksmumas, atimantis drąsą visokiai rimčiai; jis visiškai nežino, koks senas jis jau yra ir koks jaunas dar bus; jis galėtų save apibūdinti Lope de Vegos žodžiais: "Yo me sucedo a mi mismo." 40 Jo dvasia visada randa dingstį būti patenkinta ir dėkinga pačiai sau; o kartais jis priartėja prie linksmos transcendencijas to žmogelio, kuris grįžo iš meilės pasimatymo tamquam re bene gesta 41 . "Ut desint vires, pasakė jis dėkingu balsu, tamen est laudanda voluptas." 42

38 - liekana (lot.).
39 - savybė (lot.).
40 - Aš seku pats savimi (isp.).
41 - tarytum gerai atlikto darbo (lot.).
42 - Norint trūksta jėgų, tačiau pagirtinas yra smagumų troškimas (lot.). Žaisminga Ovidijaus ("Laiškai iš Ponto", 3, 4, 74) parafrazė: vietoj "voluntas" (valia) pavartota "voluptas".

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

Atsitiktinės gairės:    Šv. Valentino diena (11)    Vitaminai (2)    Konspiracija (2)    Bitė (5)    Dažasvydis (3)    Vytautas Bogušis (12)    Lietuvių valgiai (28)    Drakonai (36)    Sodininkystė (22)    Vorai (2)    Viešieji ryšiai (20)    Kūdikio maitinimas (3)    Istorija (154)    Romas Kalanta (4)    EBSW (40)    Psichologija (89)    Erotiniai šokiai (23)    Ekologiškas maistas (2)    Gaisrininkai (7)    Logistika (12)    Metalinės muzikos grupės (8)    Fantastika (21)    Rytietiški šokiai (16)    Kinų horoskopas (14)    Variakojis (11)    Kvepalai (10)    Jautis (2)    Renginiai (31)    Katalikybė (49)    Siemens (6)    Lotynų šokiai (5)    Lobiai (12)    Šventasis Pranciškus (3)    Simbolika (2)    Švietimas (1281)    Mokslai (1219)    Religija ir tikėjimai (315)    Kandidatai į prezidentus (5)    Imtynės (29)    Garso sistemos (15)    Šokiai (56)    Burtai (8)    Shidokan (3)    Sveikata (313)    Miniatiūros (7)    Atleidimo svarba (2)    Bibilija (10)    Žindymas (14)    Dektinė (2)    Emigrantai (22)
1. Leonid Karpov „Filosofijos pagrindai“
2. „Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Parafizika
3. „Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Fizika
4. „Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Metafizika
5. „Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir religija
6. „Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir mokslas
7. „Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofijos objektas
8. „Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Ikisokratikai
9. „Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Sokratas, Platonas ir Aristotelis
10. „Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Viduramžiai
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!