LT   EN   RU  
2019 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žemgrobiai
Įsigytą žemę verslininkai įpareigoti grąžinti valstybei

2010-02-09 | Valdininkų veiklos rezultatai šturmuoja dar neregėtas absurdo aukštumas. Prieš 10 metų apskrities valdžios parduota Klaipėdos žemė turi būti grąžinta valstybei. Taip nusprendė teismas. Šis precedento neturintis procesas iš miesto dabar pareikalaus ne vieno milijono litų. Kol valstybė nežino, kaip elgtis su pajūrį apraizgiusiu neteisėtų statybų voratinkliu, išlindo dar vienas apskrities administracijos palikimas, dėl kurio užvirusią košę teks srėbti uostamiesčio savivaldybei. Klaipėdos apygardos teismas patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą dviejose civilinėse bylose. Vienoje įmonė "Sidabrinis elnias", valdanti buvusio "Baltijos" viešbučio pastatą Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankryžoje, įpareigota grąžinti žemę valstybei. Net tris sklypus valstybei grąžinti turės kompanija KLASCO. Po dešimties metų šiuos sandorius pripažinus niekiniais, teismas nesiaiškino ankstesniųjų sprendimų kaltininkų. Buvę apskrities viršininkai, pardavę bendrovėms valstybinę žemę, nebus baudžiami, nes viršininko administracija skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius. Pinigus už žemę verslininkams turės grąžinti savivaldybė ir valstybė. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO civilinėje byloje įpareigota grąžinti tris sklypus Uosto gatvėje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prezidentei siūloma pasižvalgyti po Valakampių draustinį

2010-01-08 | Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas atkreipė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas Nr. XI-619. Šios pataisos pateiktos Prezidentei pasirašyti. Pasak K.Čilinsko, kuris su jo vadovaujama vyriausybine darbo grupe tikrino Lietuvos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje atitikimą tarptautinei teisei, Prezidentei pasirašyti pateiktu įstatymu neleistinai padidintas skaičius atvejų, kai, norint užstatyti teritoriją, nereikia detalaus plano, o tuo pačiu išnyksta visuomenės kontrolės galimybė. Prezidentės dėmesys ypač atkreipiamas į įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nebereikėtų detalaus plano rengimo saugomose teritorijose, jei naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. K.Čilinsko teigimu, šia nuostata stengiamasi įteisinti visus neteisėtus žemės sklypų užgrobimus pačiose gražiausiose, saugomose teritorijose. Pasak K.Čilinsko, Turniškių-Valakampių saugomos teritorijose galima pamatyti daug naujai išdygusių statinių. Jie pasatyti gražiausiose vietose. Tam padeda inscenizavimas, kad čia kažkada buvo seni pamatai, kurie, iš tikrųjų, buvo įkasti visai prieš pat užimant valstybinį sklypą. Pasak K.Čilinsko, saugomų teritorijų ir statybos priežiūros pareigūnai už tam tikrą kyšį apsimeta, kad nemato neteisėtos statybos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Nuteisti žemę Visoriuose nusavinti bandę žemgrobiai

2009-07-31 | Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastangomis nuteisti žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandę nusavinti asmenys. Bausmės sulaukė 45 metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A.S., 29 metų fiktyvios bendrovės direktorius M.Ž., 56 metų V.B. ir 33 metų jos dukra A.B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K.T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje prokurorai nustatė, kad 2006 m. gegužę veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus kaltinamieji apgaule fiktyviai įsigytos ir vadovaujamos įmonės vardu įgijo svetimą didelės vertės turtą - 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje, Visoriuose. Vėliau sutvarkę fiktyvius dokumentus notarų biure, jie VĮ „Registrų centrui“ pateikė fiktyvius dokumentus bei už daugiau kaip 1 mln. litų pasikėsino šį žemės sklypą parduoti kitiems asmenims. Nieko neįtardami minėto žemės sklypo pirkėjai 2006 m. liepą pervedė avansinę įmoką - daugiau kaip 108 tūkst. litų. Kol pirkėjai suprato esą apgauti, kaltinamieji spėjo per įvairiose Vilniaus vietose esančius bankomatus išgryninti beveik 50 tūkst. litų. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Argumentas kaimynų konflikte - nuogas moters pasturgalis

2009-06-18 | Paliūniškio kaimo gyventoja 72 metų Eugenija Petrauskienė jau 13 metų negali ramiai miegoti, nes įsitikinusi, kad kaimynai iš jos atsirėžė po kelis metrus žemės ir net suklastojo geodezinių matavimų dokumentus. Šis karas jau ne vieną kartą buvo persikėlęs į teismą. Norėdama atgauti neva neteisėtai užvaldytą nuosavybę Panevėžio rajono gyventoja E.Petrauskienė su kaimynais kovoja itin originaliomis priemonėmis - ir keiksmažodžiais, ir nuogu užpakaliu. Pritrūkusi keiksmažodžių E.Petrauskienė nusimauna kelnes ir atidengia sėdynę, o kaimynai tuo tarpu fotografuoja mobiliuoju telefonu. Tačiau nuogas moters užpakalis dalį sklypo neva užgrobusių kaimynų neveikia - net ir pasižiūrėję į E.Petrauskienės pasturgalį žemės jie vis tiek negrąžina. Be pasturgalio rodymo, paliūniškietė artimiausius kaimynus keliolika metų kasdien atakuoja įžeidžiais žodžiais, kartais prieš akis ir kirviu pamosikuoja, tačiau į teismą dėl tariamai užgrobtų žemių nesikreipia. Užtai į teismą kreipėsi net keturi jos kaimynai, kurių sklypai ribojasi su E.Petrauskienės, nebeapsikentę pensininkės nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų. Kaimynams nusibodo nuolatinės E.Petrauskienės atakos. Paliū-niškiečiai svarsto, kad galbūt baudos privers moterį piktus žodžius ir savo užpakalį tausoti kitiems dalykams. Už necenzūrinius žodžius, gestus bei kaimynų įžeidinėjimą Paliūniškio kaimo gyventoja E.Petrauskienė privalės susimokėti 100 litų baudą. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės teismas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių

2009-02-09 | Jau greit bus 20 metų kaip Lietuvoje „atstatomas teisingumas", atsieit grąžinamas okupantų iki 1940m. jos piliečių nacionalizuotas ar priklausantis įpėdiniams nekilnojamas turtas - žemė. To „grąžinimo" grimasos seniai šiurpina žemės savininkus ir teisių į ją paveldėtojus. Sakau „šiurpina", nes tik Lietuvoje įmanomi tokie iš mokslinės fantastikos literatūros atėję terminai - „žemės neliko", „žemės perkėlimas" ir nusikaltėlių pasaulio vis labiau įsigalėjantis teisinis nihilizmas - visiškas LR Konstitucijos nepaisymas. Bet pradėkime iš pradžių. Normaliose valstybėse nė vienas įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, o iš to išplaukia, kad žemės savininkų ir jos paveldėtojų teisinė padėtis, prieš atkuriant teisėtam savininkui nuosavybės teises, mano nuomone, yra tokia: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" ir „1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas" preambulėje LR Seimas aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė, kad „Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Po penkerių metų bylinėjimosi R.Grinevičiūtė įrodė tiesą

2008-12-30 | Po penkerių metų bylinėjimosi Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių tiesėjų kolegija padėjo tašką LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės ir buvusio Klaipėdos prokuroro Stanislovo Stulpino byloje. Teismas pripažino, kad žurnalistė savo žurnalistiniu tyrimu gynė teisėtus visuomenės lūkesčius. R. Grinevičiūtė savo žurnalistiniame tyrime atskleidė, kaip tuometis prokuroras pačiame žemgrobių skandalo įkarštyje įsigijo 3 ha pajūrio žemės už neįtikėtinai mažą kainą - po 5 tūkst. litų už hektarą. Tuo metu vos už 20 arų sklypas buvo parduodamas už 100 tūkst. litų. Prokuroras St. Stulpinas kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto. Byla tęsėsi net penkerius metus. Pirmosios instancijos teismas žurnalistę pripažino kalta, skyrė baudą. „Toks apylinkės teismo kaltinimas buvo kaip profesinės mirties nuosprendis. Po tokio sprendimo negali dirbti nė vienos dienos. Bet mes žinojome, kad esame teisūs, apskundėme ir laimėjome. Apylinkės teisme susidūrėme su absoliučiu šališkumu. Patyriau tikrą košmarą - teisėjas skambindavo ir grasindavo uždaryti į daboklę, jei neatvažiuosiu į tesimą posėdį, nors, pavyzdžiui, sirgau“, - prisiminė LNK laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Grinevičiūtė. Per penkerius metus žurnalistė nuolat buvo tąsoma per teismo posėdžius, kurių buvo apie trisdešimt.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Verda politinės aistros dėl žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis

2007-06-26 | Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2007 m. liepos 13 d. redakcija įpareigojo Vyriausybę paruošti tvarką, pagal kurią būtų galima parduoti žemę ir kada. Šios tvarkos iki šiol dar nėra, nors jau greitai bus metai, skubama pradėti pardavinėti žemę pagal senąjį modelį. Dar kartą pabrėžiame, kad laisvos žemės neliks tiems žmonėms, kuriuos apskritys ir Vyriausybė ragina rašyti pareiškimus į kitas vietoves. O, kaip rodo šie skaičiai, tose kitose vietovėse laisvos žemės neturėsime. Norime atkreipti dėmesį, kad, pagal STT vertinimus, jeigu procesą pabaigsime, kaip dabar siūloma, ir jeigu tie žmonės, kurie nukentės ir žemės neatgaus, kreipsis į mūsų ar Strasbūro teismus ir įrodys, kad žemės negalėjo atgauti dėl valstybės kaltės, nes reforma buvo baigta neskaidriai, mes jiems kompensacijų rinkos verte turėsime sumokėti 32 milijardus litų. Tai pusantrų metų valstybės biudžetas. Kur tokiais projektais mus bando įstumti projektų autoriai? Apibendrindami siūlome: neparduoti valstybinės žemės tol, kol nebus užbaigtas žemės grąžinimas; baigus žemės grąžinimą žemės ūkio paskirties žemę išpirkti išperkamosios nuomos būdu (per 10-15 metų), taip turint galimybę įsitikinti, ar tikrai ši žemė bus naudojama pagal paskirtį; steigti Valstybinės žemės fondą tvarkančią instituciją. Dalis žemės, kaip strateginis valstybės objektas turi likti valstybės žinioje. Žemės reformai, žemės sklypų kontroliavimui parengti ir priimti žemės skolos lakštų įstatymą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemgrobiškos reklamos pinklės

2007-05-22 | Per nacionalinę televiziją nuolat transliuojamas raginimas smulkiesiems ūkininkams kuo greičiau parduoti žemę kelia ir politikų, ir žemės savininkų aistras. Vieni juo tiki, kiti stebisi, kodėl reklamos užsakovai skuba supirkti kuo daugiau žemės, nors ji esą pigs. Kol Lietuvoje nerimsta aistros dėl ūkininkų noro lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, apsukruoliai, superkantys privačią žemę iš žmonių, patylomis suka savo versliuką. Žemės vystymo fondo (ŽVF) reklama, dėl kurios balandžio pradžioje kilęs skandaliukas jau primirštas, per nacionalinę televiziją kasdien tiesiog lenda į akis. Du populiarūs aktoriai iš serialo „Giminės", kuris dabar kaip tik kartojamas, ragina kuo greičiau parduoti žemę. Daliaus Mertino personažas svarsto, kad reikėtų „tuos 10 hektarų" parduoti, nes dabar esąs „nei ūkininkas, nei verslininkas". O „dėdė" Antanas Šurna giria giminaitį už teisingą sprendimą: žemė dabar esą brangiausia, o po kelerių metų jos kaina kris perpus, nes Europos Sąjunga (ES) esą nebeduos subsidijų. Reklamą užsakęs ŽVF įvardijamas kaip „patikimas žemės pirkėjas ir puoselėtojas", o „Giminių" herojai taip pat atrodo keliantys pasitikėjimą. „Reklama įtikinanti, veikia kaip koks Kašpirovskis, - L.T. sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazimieras Starkevičius. - Susitikimuose žmonės manęs klausia: Starkevičiau, ką daryti? Sakau, jei šiandien turite už ką nusipirkti vaistų ir duonos, neparduokite. Nes ateityje žemė tik brangs."

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemgrobiai ruošiasi dar vienam šuoliui

2007-05-21 | Šalies žiniasklaida pastarosiomis dienomis išplatino žinią apie Lietuvoje kylančią naują žemgrobystės bangą, galinčią ne tik dar labiau suskaldyti visuomenę, bet ir sukrauti didžiulį kapitalą ūkininkavimą tik imituojančių apsišaukėlių armijai. Žemdirbiams atstovaujantys politikai ragina Vyriausybę kuo greičiau pradėti pusvelčiui pardavinėti žemę ūkininkams. Tokio sprendimo laukia 39 tūkst. tikrųjų ir apsišaukėlių ūkininkų, pateikusių paraiškas nerealiai mažomis kainomis įsigyti 700 tūkst. hektarų žemės. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Povilas Malakauskas įspėja, kad toks žemės pardavinėjimas lengvatinėmis sąlygomis yra susijęs su didžiule korupcijos rizika. Be to, ketinimas vienai socialinei grupei (žemdirbiams) pusvelčiui parduoti visiems žmonėms priklausantį turtą pažeidžia kitų socialinių grupių (mokytojų, gydytojų, pensininkų) interesus. Manoma, kad daugiau nei pusė paraiškas žemei pirkti pateikusių asmenų siekia ne užsiimti žemės ūkiu, o tikisi pasipelnyti parduodami pigiai įsigytą žemę. Pradėjus pardavinėti žemę gali tekti stabdyti žemės reformą - nebus ką grąžinti buvusiems savininkams. Tai gresia milžiniškais įsipareigojimais valstybei. Žemdirbiams atstovaujantys politikai šių įspėjimų nepaiso ir spaudžia Vyriausybę kuo skubiau priimti sprendimą, o iš žemės pirklių sulaukta šantažo ženklų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Siūloma neskubėti išparduoti žemės

2007-05-18 | Tėvynės sąjunga teigia, kad jei bus priimtas siūlymas įteisinti žemės išpardavimą, jis įteisins dabar daugelį galimai korumpuotų sprendimų, kuriuose dalyvauja žemėtvarkininkai ir firmos tarpininkės. Konservatorius Rimantas Dagys sako, kad žemės grąžinimo procesas vyksta neskaidriai, o Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas yra korupcinis. „Mes mėginame atkasti, kur tie galai yra paslėpti, kur tie korumpuoti pareigūnai, kurie priima sprendimus. Jei šis procesas dabar nebus sustabdytas, įteisins visus tuos sandorius. Po kiek laiko pasakysime žmonėms: atsiprašome, neturime iš ko grąžinti, o visa, kas buvo padaryta, gal ir negerai, bet nieko nebegalime padaryti, viskas teisėta. Manau, šis siūlymas yra ydingas iš principo, skatinantis didelę korupciją ir mėginantis įteisinti nešvarius sandėrius", - sako Tėvynės sąjungos narys Rimantas Dagys. Tuo metu Specialiųjų Tyrimų Tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas sako, kad siekiant išvengti spekuliavimo žeme reikėtų ją ilgam laikotarpiui išnuomoti ūkininkams. „Kol sprendžiame savininkų problemas, žemes galime išnuomoti tikriesiems ūkininkams ilgam laikui - 20 ar 30 metų. Tikrasis ūkininkas neturi pinigų net lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti žemės, jau nekalbant apie rinkos kainas. Ilgalaikė nuoma leistų atriboti pseudoūkininkus bei prekiautojus žeme nuo valstybės turto - t.y., visų Lietuvos piliečių nuosavybės", - teigė P. Malakauskas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!