LT   EN   RU  
2019 m. spalio 18 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Architektūra
Architektai sustiprino Vilniaus plėtros planų kūrėjų pajėgas

2006-05-19 | Pasak miesto mero, kūrybinių dirbtuvių "Vilniaus centro plėtra" dalyviai – architektai prisidės prie Vilniaus miesto Bendrojo plano kūrimo proceso, padės generuoti naujas idėjas Bendrojo plano sprendiniams, pasiūlys plėtros ir vystymo perspektyvas probleminėse Vilniaus miesto teritorijose. "Inicijuodami šį projektą tikimės, kad jis įneš reikšmingą indėlį į svarbiausio miesto teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano kūrimą",- teigia A. Zuokas. Susitikime dalyvavusio Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Lino Naujokaičio teigimu, kuriant miestą negali būti vienadienių sprendimų ir būtina turėti ilgalaikę, nuosekliai įgyvendinamą viziją. "Reikia žaisti ne su miestu, bet su idėjomis. Miestas – tai vientisas organizmas; jo negalima kurti dalimis ar skirstyti į prioritetinius ar antrarūšius rajonus. Vilniaus plėtros planuose ir miesto centras, ir periferiniai rajonai turi būti laikomi lygiaverčiais", – sakė jis. Į kūrybines dirbtuves pakviesti architektai džiaugiasi galėsiantys prisidėti prie atsakingo miesto planavimo. "Džiugu, kad architektai pirmą kartą turi galimybę tiesiogiai prisidėti prie miesto plėtros planavimo ir išsakyti savo vizijas, nes anksčiau jiems tekdavo taikstytis prie jau nustatytų reikalavimų ar post factum situacijų", – sakė Lietuvos architektų sąjungos valdybos narys Gintaras Čeikauskas. Pasak jo, darniai miesto plėtrai svarbus savivaldybės, investuotojų ir architektų konsensusas, leidžiantis kartu kurti idėjas, kurios, net jei šiandien atrodo nerealios, gali būti puikiai įgyvendintos ateityje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos medinė sakralinė architektūra

2004-10-16 | Lietuvos medinių bažnyčių, koplyčių ir varpinių kompozicija tampriai siejasi su LDK Vakarinių – Lenkijos Karalystės šiaurės-rytinių žemių sakralinių pastatų sprendimais. Ši teritorija sudaro vieningos architektūros arealą. Žvelgiant į arealo medinius sakralinius pastatus Europos kontekste, lyginant juos su kitų regionų, pvz: Norvegijos, Šiaurės Rusijos Užkarpatės pastatais, išryškėja principiniai skirtumai: arealo liaudiškų bažnyčių, koplyčių bei varpinių kompozicija yra lakoniškesnė, tektoniškesnė nei sudėtingų ir labai dekoratyvių minėtų žemių sakralinių pastatų. Areale dažnai sutinkami kituose Europos regionuose nepaplitę, pagal profesionaliosios architektūros stilių principus sukurti mediniai sakraliniai pastatai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šv. Mikalojaus bažnyčios architektūra

2004-10-16 | Pirmieji gotikiniai pastatai pasirodė XII amžiaus viduryje Prancūzijoje. Masyvias sunkias romaninių pastatų sienas pakeitė lengvi karkasai, aukštą vidaus erdvę – ištakūs interjerai, rūsčias fasadų plokštumas – dinamiškai aukštyn besiveržiantys plastinio meno kūriniai. XII-XIV amžiais gotikos stilius paplito Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalyse. Šis stilius įsigalėjo pirmiausia tose šalyse, kuriose buvo labai išsivystę feodaliniai visuomeniniai santykiai, katalikiškoji ideologija, sparčiai augo miestai. Po Žalgirio mūšio sustiprėjus Lietuvos ekonomikai, šalyje išplito monumentalioji statyba, atsirado naujų tipų mūrinių pastatų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Renesanso stiliaus architektūra

2004-10-16 | XIV – XVIa. pirmiausia Italijoje, o vėliau ir kitose V. Europos šalyse ėmė plisti savitas ekonominis, kultūrinis ir politinis atgimimas – renesansas. Po kurio laiko F. Engelsas pavadins jį vienu pažangiausiu žmonijos perversmu, kokius ji tik kada nors išgyveno. Renesanso epochoje vėl atsigręžta į antiką, imta naujai vertinti jos palikimą, o visa renesanso kultūra grindžiama humanizmo idėjomis. Pirmiausia renesansas įsigalėjo literatūroje, vėliau – dailėje, o galiausiai ir architektūroje. Architektai ieškojo naujų fasado ir interjero sprendimų, tobulino statybos techniką. Fasaduose stengtasi pabrėžti horizontalias, statiškas linijas, įsigalėjo elementų pusiausvyra. Pastatams būdinga harmonija, dominuoja aiški erdvės struktūra.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Algimanto Zavišos gyvenimo aidai

2004-10-16 | Baigęs Vilniaus dailės institutą, A.Zaviša pagal paskyrimą dirbo Vilniaus rajono architekto gamybinėje grupėje. Po to - apie metus dailininku Lietuvos kino studijoje. O nuo 1962 m. - architektu Vilniaus "Komprojekto" institute. Čia dirbdamas, 1963-iaisiais parengė "Palangos" kavinės-restorano Vilniuje rekonstrukcijos ir išplėtimo planą (kartu su R.Šilinsku). 1964 m. suprojektavo viešbutį "Narutis". "Ko gero, kaip tik tai, kad autorius sugebėjo atsispirti tuo metu madingoms tendencijoms, pagundoms teigti naują architektūrinę kalbą, paneigiant istorinį kontekstą, suformavo gana saikingą kolegų reakciją", - mano R.Buivydas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Suvalkijos geležiniai kryžiai

2004-10-16 | Č. Kontrimas šio regiono kryžiams skyrė mažiausiai dėmesio, todėl jo albumas papildytas keliomis šio krašto geležinėmis viršūnėmis, saugomomis Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šio regiono kryžiai nepasižymi labai didele formų įvairove ir ornamentikos gausumu. A. Rūkštelė tai bandė aiškinti suvalkiečių gyvenimo būdo praktiškumu, mažesniu polinkiu Į misticizmą ir romantizmą. Tačiau ir jis, ir mes esame pastebėję, kad tam tikra kryžių dalis turi daug bendro su Aukštaitijos ir ypač su Dzūkijos kryžiais. Pirmiausia tie, kurie tartum susiliečia su Alytaus, Prienų bei kitais Dzūkijos rajonais. Šiame regione, kuriame dėl įvairių istorinių aplinkybių kiek vėliau kūrėsi bažnyčių parapijos, formavosi savotiškas, galima sakyti, suvalkietiškas šių paminklų tipas. Jam būdingos ir labai paprastos kryžiaus, saulės ir mėnulio formos, ir sudėtingos geometrinių ar augalinių motyvų kompozicijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aukštaitijos kryžiai

2004-10-16 | Žemaitijoje vyrauja koplytstulpiai ir koplytėlės, na o Aukštaitijoje - vieno, dviejų ir net trijų aukštų stogastulpiai (nors ir čia esama koplytstulpių bei kitokių memorialinių paminklų). Aukštaitijos (ypač vakarinės jos dalies) ir medžio, ir geležies paminklai gausiai ornamentuoti. Jiems būdingi smulkiai pjaustyti ažūriniai ornamentai:ratukai, puslankiai, pusračiai, dantyti, tarsi pjūklas, supinti su kvadratais, rombais ir kitokiais geometriniais puošmenimis. Šių paminklų kaltos viršūnės labai dažnai padabintos augaliniais motyvais.
Koplytstulpiai taip pat įvairių formų, taisyklingų proporcijų, gausiai ornamentuotomis, plačiomis pastogėmis, daug vietos paliekant skulptūroms.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemaitijos kryžiai

2004-10-16 | Teritoriniu atžvilgiu ypač savitą antkapinių paminklų grupę sudaro Žemaitijos kryžiai ir koplytėlės. XIX a. pab.-XX a. pr. ne tik gausūs mediniai, bet ir geležiniai kryžiai pasižymėjo itin didele įvairove. Kai kur pietryčių Žemaitijoje ir šiaurės rytų Žemaitijoje paplitę dviejų kryžmų kryžiai, kartais su kryžmose įrengtomis koplytėlėmis. Daugiausia tai antkapių paminklai ir koplytstulpiai bei koplytėlės. Žemaitijos memorialinių paminklų viršūnės ir savo forma, ir konstrukcija daug įvairesnės nei Aukštaitijos ar Dzūkijos. Vienos viršūnės tvirtintos prie iškilusių bokštelių, kitos - tiesiog ant stogelių ar stogų. A. Rūkštelė yra nurodęs, jog geležinių kryžių viršūnės labai panašios į medinių ir mūrinių bažnyčių, varpinių kryžius (99, 20). Šį teiginį ypač patvirtina Žemaitijos kryžių piešiniai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dzūkijos (Dainavos) geležiniai kryžiai

2004-10-16 | Aukštaitijos ir Dzūkijos bent jau mediniai kryžiai gerokai skyrėsi vieni nuo kitų. Tą pastebėjo ir A. Rūkštelė. Čia, Dzūkijoje, jo žodžiais tariant, rutuliojosi visai kito tipo kryžiai. Juose mėgstami vaizduoti Kristaus kankinimo įrankiai ir kita religinė atributika. Dažnai naudojama karpyta skarda, dengianti kartais medinį Nukryžiuotąjį, kartais metalinį krucifiksą. Ne visiems Dzūkijos kryžiams būdingi iš kryžmos centro sklindantys spinduliai, o ir tie, kurie juos turi, dažnai ornamentuoti gana kukliai. Ir visgi A. Rūkštelė pagrįstai iš kitų išlikusių tradicinių šio krašto kryžių puošybos elementų nurodė jų geležines viršūnes. Jų formos esančios panašios į Aukštaitijos kryžių ir Žemaitijos koplytėlių geležines užbaigas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klaipėdos krašto geležiniai kryžiai

2004-10-16 | Prie bene ankstyviausių tautinių paminklų reikia priskirti įvairių pavidalų antkapinius paminklus - stulpus-stelas, vadinamuosius krikštus (krikštužėlius, krikštelius), kuriuos dar ikikrikščioniškoje epochoje (o ir vėliau, net iki pat mūsų laikų) statydavo prie kapo, mirusiojo kojūgalyje. J. Basanavičius kadaise manė, jog tai padėsią vėlei lengviau atsikelti, nes ji turėsianti į ką įsitverti. Krikštai esą ir buvusi toji vieta, kur vėlės, išklajojusios joms skirtą laiką, galėjusios nutūpti pailsėti. Kad jos ramiai ilsėtųsi, stulpuose, taip pat ir medžiuose iškaldavo kiaurymes, kurios apsaugodavusios vėles nuo vėjų ir lietaus. Taip paprastas antkapio stulpas pamažu keitėsi, tobulėjo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!