LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 20 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Dvarai
Kairėnų dvaras

2010-11-08 | Kairėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1545 m. Pirmaisiais jo statytojais laikomi Isakovskiai, kurie čia pastatė renesansinius vieno aukšto medinius dvaro rūmus bei suformavo parką. XVIII a. dvarą perstatė ir atnaujino parką bei tvenkinius tuometiniai jo savininkai Lopacinskai. Tačiau XVIII a. pabaigoje rūmai ir keletas ūkinių pastatų sudegė. Buvo pastatyti nauji rūmai, o senųjų vietoje - medinė koplytėlė. Per pirmąjį pasaulinį karą dvaras labai nukentėjo - nugriauti mediniai rūmai, dar keletas pastatų. 1933-1974 m. dvare buvo įrengta psichoneurologinė ligoninė. 1974 m. pastatai ir parkas buvo perduoti Vilniaus universiteto botanikos sodui. Koplyčia, kuri veikė iki 1945 m., 1982 m. buvo nugriauta. Dabartiniai rūmai - tai perdirbtos arklidės, turinčios romantizmo architektūros bruožų. Išlikę ir kitų pastatų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Markučių dvaro sodyba

2010-11-08 | Medinį dviejų aukštų vasarnamį 1857 metais pastatė Markučius nupirkęs generolas inžinierius Aleksejus Melnikovas. 1875 m. A. Melnikovo dukrai Varvarai ištekant už gvardijos poručiko Vasilijaus Moškovo, A. Melnikovas atidavė dvarą su jam priklausančiais 270 ha žemės kaip kraitį. Po poros metų pora išsiskyrė. Dar po kelių metų (1880 m.) Varvara Sankt Peterburge susipažino su žinomo poeto Aleksandro Puškino jaunesniuoju sūnumi Grigorijumi. Vasarnamį pertvarkę į namą, kuriame galima gyventi ir žiemą, 1899 m. jie persikėlė gyventi į Markučius. Grigorijus Puškinas mirė 1905 m., o Varvara Puškina - 1935 m. Prieš mirtį ji paliko testamentą, kuriame nurodė jog dvaro negalima parduoti ar išnuomoti. Taip pat nurodė, kad sodyba turi tarnauti švietimo ir kultūros reikmėms. 1940 m. nusprendus Markučiuose įsteigti Aleksandro Puškino muziejų, 1948 m. muziejus atvėrė duris. Muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su poeto gyvenimu ir kūryba, A.Puškino biografiniais ir literatūriniais ryšiais su Lietuva. Viename iš kambarių saugomi asmeniniai poeto daiktai: du krėslai ir kortų stalelis. Muziejuje rengiami koncertai, literatūriniai, muzikiniai vakarai, susitikimai. Tradiciškai minimos poeto gimimo (birželio 6 d.) ir mirties (vasario 10 d.) metinės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žalpiai

2004-06-14 | Žalpiai anksčiau priklausė Raseinių valsčiui. Dvaras rašytiniuose šaltiniuose minėti pradedamas jau XVIII a. antroje pusėje. 1760 m. jį nusipirko Jonas Pluščevskis. Jo palikuonys Žalpius valdė iki 1940 m.: po Jono Pluščevskio – jo sūnus Antanas, vėliau – Antano sūnus Juozapas, po to – jo bendravardis sūnus, gimęs 1860 m. Jis turėjo tris dukras. Žalpiai 1939 m. atiteko vienai iš jų – Kristinai. Spėjama, kas Žalpių dvaro rūmus pastatė Jonas Pluščevskis. Pastatas buvo medinis, vienaaukštis, pasagos formos. Visos patalpos buvo įrengtos gana kukliai: sienos išklijuotos tapetais, grindys – pušinių lentų, dauguma baldų pagaminta XVIII a. Rūmuose stovėjo fortepijonas, buvo biblioteka, kurioje saugota nemažai klasikų kūrinių. I-ojo pasaulinio karo metais dvaras buvo stipriai nuniokotas, per suirutę daug vertingų daiktų, buvusių rūmuose, dingo. Parko Žalpiuose nebuvo.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Zdoniškė

2004-06-14 | XVIII a. antroje pusėje Zdoniškė priklausė Okminskiams. 1798 m. dvarą nusipirko paskutinysis Telšių pakamaris Petras Dimša. Vėliau jį paveldėjo jo sūnus Kleopas. Jis buvo labai išsilavinęs ir itin demokratiškai elgėsi su valstiečiais. Rusų valdžia juo buvo nepatenkinta ir ištrėmė į Voronežą. Po to dvaras buvo konfiskuotas. Sugrįžus iš tremties, Kleopui Zdoniškę buvo leista išsipirkti. Jis turėjo penkis sūnus. Zdoniškėje liko gyventi tik Liubomiras Dimša. Iš jo dvarą paveldėjo duktė Zofija, kuri buvo paskutinė šios giminės atstovė, valdžiusi dvarą. 1930 m. Zofija Zdoniškę pardavė.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Viekšniai

2004-06-14 | Miestelis Akmenės rajono vakaruose, prie kelio Šiauliai-Mažeikiai, ant Ventos upės kranto. Viekšnių dvaras žinomas jau XVI a. Jis ilgą laiką priklausė Sapiegų ir Gorskių giminėms. Magdeburgo teisės ir herbas suteiktas 1792 m. Bažnyčia pastatyta 1853 m. Ją pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Garsėja Viekšniai savo vaistine. Ji įsteigta dar 1860 m. ir tai antra pagal senumą farmacijos įstaiga Žemaitijoje (po Palangos vaistinės). 1995 m. miestelio centre atidengtas Č. Pečiulio sukurtas paminklas Antanui ir Elžbietai Biržiškoms bei trims jų sūnums profesoriams: Mykolui, Vaclovui ir Viktorui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tryškiai

2004-06-14 | Tryškiuose žmonės gyveno nuo seno. Tai paliudija ir archeologiniai radiniai: Tryškių kapinyne rasta net IX-XII a. priskiriamų papuošalų, kurie perduoti saugoti Žemaičių „Alkos” muziejui. Gyvenvietė pradėjo kurtis prie Tryškių dvaro, apie kurį mus pirmosios žinios pasiekia dar iš XVI a. pradžios. 1537 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minimas Tryškių dvaras ir miestelis. Tada Tryškiai buvo valdovinio valsčiaus (tėvūnijos) centras. 1611 m. Tryškius valdė Žemaičių teisėjas Andrius Valavičius, 1674 m. – Lietuvos kancleris Kristupas Pacas. 1799 m. Tryškių seniūnijai priklausančias valdas (Degučių, Dubėnų, Lelėnų, Juodžių, Dirmeikių kaimus) nuomojo Mykolas Oginskis. 1685 m. miestelyje jau veikė parapinė mokykla, kuri po pertraukos buvo atkurta 1793 m. 1701 m. Tryškių apylinkėse įvyko švedų ir LDK kariuomenės susirėmimas. 1792 m. gegužės 15 d. karalius Stanislovas Augustas Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą, kurio melsvame dugne pavaizduotas kryžmiškai sudėtas auksinės spalvos lankas ir strėlė. Miestelio puošmena – 1752 m. pastatyta liaudiškos architektūros bebokštė bažnyčia, 1805 m. statyta medinė varpinė. Šis medinio baroko ansamblis, aptvertas akmenų tvora, tebepuošia miestelį iki šiol.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tirkšliai

2004-06-14 | Gyvenvietė prie Mažeikių-Plungės kelio, 6 km nuo Mažeikių. Nuolatinių gyventojų apie 1500. Tirkšlių dvaras ir miestelis istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti XVI a. Bažnyčia pastatyta 1612 m.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tauragė

2004-06-14 | Miestui pradžią davė Tauragės dvaras, apie kurį žinių randame jau XV a. rašytiniuose šaltiniuose. Šis dvaras įvairiais laikotarpiais priklausė Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Prūsijos, Brandenburgo, Rusijos, LDK valdovams ir didžiūnams. 1807 m. Tauragėje rezidavo Rusijos caras Aleksandras I. Jis iš čia kurį laiką sekė Prancūzijos-Rusijos karo veiksmus. Apsistojęs Tauragėje, caras rengėsi susitikimui su Napoleonu Tilžėje. Garsi ir Tauragės konvencija, kuri buvo pasirašyta tarp Prūsijos ir Rusijos generolų H. Jorko ir I. Dibičiaus. Tauragės miesto pietiniame pakraštyje – Dauglaukio kaimas. Čia archeologai yra aptikę seniausius Nemuno deltos kultūros laidojimo paminklus, kurie datuojami 70-260 m. po Kristaus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Šilalė

2004-06-14 | Šilalės dvaras vienas iš seniausių ir ilgiausiai žemaičių Ginetavičių Pilsudskių giminei priklausiusių dvarų. XVI a. Šilalė – Orvydų vel Orvydavičių valdos. 1712 m. dalis Šilalės buvo Jurgio Valavičiaus žinioje. Šis tą dalį pardavė Ferdinandui Ignacui Pilsudskiui (apie 1670-1719). Antrąją Šilalės dalį F. I. Pilsudskiui padovanojo jo sesuo Emercjana. Be to, jis turėjo nemažai žemių Viešvienų ir Telšių pavietuose. Po jo Šilalę paveldėjo sūnus Liudvikas ir šias žemes pardavė broliui Pranciškui (1713-1791). Pranciškus dar nusipirko Aukštuosius Gelgaudiškius, Putvius, keletą kitų dvarų ir taip žymiai išplėtė savo valdas. 1790 m. jis valdė Šilalę, Viešvėnus, Laukuvą. Jam priklausė keturi valsčiai, septyni palivarkai, 41 kaimas ir dvi akalicos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šaukėnai

2004-06-14 | Išlikę Šaukėnų dvaro pastatai, tikriausiai, buvo statyti XVIII a., bet XIX ir XX a. pradžioje perstatyti. Seniausioje dvaro centrinio pastato dalyje buvo nedidelis vieno aukšto, plataus stačiakampio formos pastatas. Pagrindinis namo akcentas – įstiklinta veranda. Spėjama, kad iš pradžių dvare buvo 8 dideli kambariai, išsidėstę iš abiejų priemenės pusių. Šie kambariai buvo tiek reprezentaciniai, tiek gyvenamieji, o atvykę svečiai būdavo apgyvendinami mūriniame rūmų fligelyje. Tikriausiai XIX a. pabaigoje prie šoninio fasado buvo pastatytas dviejų aukštų bokštas, o 1905 m. – bokšto mūrinis sparnas. Visuose kambariuose interjeras buvo kuklūs. Čia stovėjo raudonmedžio baldų komplektas, buvo žymių dailininkų sukurtų paveikslų kopijų. Apie rūmus augo 15 ha dydžio parkas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!