LT   EN   RU  
2019 m. spalio 20 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Energetika
Įžūli ir negarbinga verslo grupuotės kova dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo Vilniuje

2010-07-12 | Straipsniuose, atspausdintuose „Respublika" 2010 m. birželio 29 d. „Brangios dujos neišblaivo valdžios", taip pat „Vakaro žinios" 2010 birželio 30 d. „Kūrenant biokuru šiluma Vilniuje atpigtų 15 proc.", bandoma įtikinti vilniečius ir miesto tarybos narius, kad būtina šilumos ūkio nuomos sutartį pratęsti dar 20-iai metų. Veikianti sutartis galioja iki 2017 metų. Antraip, Prancūzijos kompanija „Dalkia" gąsdina neinvestuosianti iki 2015 metų 670 mln. litų į biokuro deginimą bei taršos mažinimą. Dienraščio „Respublika" žurnalistas V. Užusienis nurodo, kad Prancūzijos investicijoms ypač priešinasi rusiškų dujų šalininkai, garsios partijos ir judėjimai, daug Vilniaus miesto tarybos narių. Neaišku, kieno pateikta medžiaga vadovaujasi žurnalistas skleisdamas melagingą informaciją vilniečiams ir miesto tarybos nariams. Manome, kad tai Rubikono grupuotės surežisuota ir pateikta informacija. Tikslas yra pratęsti nuomos sutartį dar 20 - iai metų ir pusdykiai pasiimti visą Vilniaus šilumos ūkio (elektrinės, katilinės ir kt.) pagrindinį turtą į savo rankas. Tuo tarpu, nugyventas šilumines trasas, į kurias jie mažai investuoja, su malonumu grąžins Vilniaus miesto savivaldybei. Mes žinome ir matome, kad apie tokį scenarijų Rubikono grupuotė svajoja nuo pat pirmos šilumos ūkio nuomos sutarties pasirašymo dienos. Iki šiol mums pavykdavo stabdyti šių tikslų realizavimą. Šilumos ūkio nuomos sutarties pakeitimai labai blogina Vilniaus miesto savivaldybės (šilumos vartotojų) sąlygas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Seimas atmetė Šilumos ūkio įstatymo pataisas

2010-07-03 | J. Veselka (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Danute, gerbiamasis Konstantinai, jus suklaidino. Štai skaitau 2 straipsnio 4 dalį: „Nustatant mokesčius už karštą vandenį su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis negali būti priskirtas ir išdalytas sumokėti vartotojams.“ Jūs dėl to visi džiūgaujate. Šitas įstatymas dabar įteisina, kad tie, kurie nemoka, kad jie ir nemokėtų. Ir taip per metus vien tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje susidaro 35 mln. Lt nuostolių. Ir jūs galvojate, kad tuos 35 mln. Lt šilumos tiekėjai padengs iš savo pajamų? (Balsai salėje) Naivūs žmonės. Jiems apribotas pelnas iki 5 %, jie permes į tuos neapskaitytus nuostolius, per dvejus metus susikaups 70 mln., nueis į Kainų komisiją, štai mūsų nuostoliai. Ir tada vėl tie, kurie nemokėjo ir nemokės, o bendrą tarifą padidins ir to tarifo sąskaita padengs jiems nuostolius. Taigi įstatymas labai keistai įteisina teisę nemokėti už suvartotą vandenį ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Jeigu surasite kurioje nors Europos šalyje, kur numatyta nemokėti, būsiu labai laimingas. Nėra, tai yra ekonominis neraštingumas. Toliau. Nuotolinis nuskaitymas. Siūlėme parengti programą, kad būtų galima visur įvesti, deja, jūs nepritarėte ir to nėra, ir neįpareigojami, todėl viskas paliekama po senovei, išskyrus įteisinimą toliau nemokėti. O perkelti tarifą, kurie sąžiningai moka ir toliau mokės padidintu tarifu… Todėl atleiskite, ponai, tai apgavystė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prezidentė vetavo Šilumos ūkio įstatymo pataisas

2010-05-21 | Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seimo patvirtintas Šilumos ūkio įstatymo pataisas ir grąžino jas parlamentui pakartotinai svarstyti. Šalies vadovės nuomone, šios įstatymo pataisos šilumininkams leistų nevaržomai didinti paslaugų kainas. "Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžias spragas šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita, nevaržomai didinant šilumos kainą, prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių, o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus", - teigia D. Grybauskaitė. Prezidentės nuomone, Šilumos ūkio įstatymas kaip tik ir turėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įdiegti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje, įteisinti energijos šaltinių įvairovę, kas, kartu paėmus, turėtų atpiginti gyventojams kainas už šildymą. Tuo tarpu Seimo priimtos pataisos, pasak šalies vadovės, atvertų kelią šilumos monopolį turinčiam verslui iš biokuro gaminamą šilumą pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip ir iš gamtinių dujų pagamintą energiją, nors iš tikrųjų biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė nei dujų. Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat nepateisinamu laiko faktą, jog Seimo priimtos pataisos praktiškai reikštų, kad valstybė praranda galimybę ginti gyventojų interesus, efektyviai reguliuodama monopolines šilumos kainas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kauniečiai skundais dėl skaitiklio mokesčio užvertė net Prezidentę

2010-04-02 | Kaunietis Vytautas Matlašaitis įsitikinęs, kad vandens skaitiklio mokestis yra nepagrįstas, todėl skundais užvertė Prezidentę ir Seimo Žmogaus teisių komitetą. "Kauno vandenys" mokesčio atsisakyti neketina. Vandens pardavimo kaina vadinamas mokestis, kurį sudaro vandens skaitiklių priežiūros ir keitimo bei klientų aptarnavimo išlaidos, kauniečiui pensininkui Vytautui Matlašaičiui atrodo nepagrįstas. Radvilų dvaro gatvės gyventojas keleri metai susirašinėja su valdžios institucijomis, bandydamas, kaip pats sako, apsiginti nuo neteisėto mokesčio. "Avansu renka pinigus už vandens skaitiklio priežiūrą, remontą, patikrą iš visų vartotojų ir taip nieko nenuveikdami per mėnesį surenka apie 0,5 mln. litų", – skaičiuoja V.Matlašaitis. Jam nesuprantama, kodėl kauniečiai turi mokėti avansu už paslaugą, kuri bus suteikta tik po ketverių metų. Į vandens pardavimo kainą, pastebi V.Matlašaitis, įtrauktos skaitiklio priežiūros ir keitimo išlaidos, nors iš tiesų kai kuriuose butuose skaitikliai neseniai pakeisti už pačių vartotojų pinigus. Mokestis priklauso ir nuo vamzdžio diametro: jeigu šis didesnis, mokėti reikia daugiau. Pavyzdžiui, Radvilų dvaro gatvės gyventojų butuose vamzdžių diametras buvo padidintas nuo 15 mm iki 20 mm.
"Niekas mūsų neklausė, ar mes sutinkame. O kai parašiau prašymą pakeisti diametrą į 15 mm, "Kauno vandenys" jo nepatenkino", – skundėsi V.Matlašaitis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dauguma Vilniečių pamiršo apsispręsti, kad karštą vandenį reikia pirkti taip, kaip iki šiol

2010-03-31 | Vilniuje dešimt iš daugiau nei 4 tūkst. daugiabučių, o Kaune 161 iš daugiau nei 2300 pranešė apsisprendę karštą vandenį pirkti taip, kaip iki šiol. Kitiems, jei nepraneš savo sprendimo iki gegužės, karštą vandenį tieks šilumos tiekėjas. „Mes gavome dešimties daugiabučių pranešimus, kad jie bus be karšto vandens tiekėjo. Iš viso Vilniuje turime 4600 daugiabučius ir dar mėnesį sprendimams pateikti“, - teigė sostinei šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas. Tuo tarpu „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka sakė, kad iš viso yra gauti 173 Kauno daugiabučių prašymai – 161 planuoja karštą vandenį pirkti taip pat, kaip iki šiol, 1 – iš šilumos tiekėjo, o likusieji karštą vandenį nori ruoštis individualiai. Tačiau jis pripažįsta, kad šis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas tinkamesnis individualiems namams. „Vilniaus energija“ gyventojams pateikia skaičiavimus, kiek jiems reikia mokėti už karštą vandenį šiuo metu, kai nėra karšto vandens tiekėjo ir kiek reikėtų juo pasirinkus „Vilniaus energiją“. Jie skaičiuoja, kad sunaudojant vieną kubinį metrą karšto vandens šiuo metu reikia mokėti 13,74 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o pasirinkus „Vilniaus energiją“ tektų pakloti 21,36 Lt be PVM. Sunaudojant vieną kubinį metrą karšto vandens šiuo metu reikia mokėti 13,74 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o pasirinkus „Vilniaus energiją“ tektų pakloti 21,36 Lt be PVM.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai ir papildymai

2010-03-29 | Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1744, nes: priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą vėl būtų sudarytos sąlygos sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) diskriminavimui; pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas, daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems labiausiai tinkamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, pažymėtina, jog dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme yra nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja esamą šilumos tiekėją vykdyti karšto vandens tiekėjo funkcijas, kol vartotojai nepasirinks kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma Įstatymo pataisa numato panaikinti minėtą pareigą ir vėl sugražinti į buvusią padėtį, kuri eilę metų kėlė didelį sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) nepasitenkinimą; siūlomas Įstatymo pakeitimas yra itin nepalankus sąžiningai deklaruojantiems ir laiku už sunaudotą vandenį ir šilumą atsiskaitantiems vartotojams. Tokios nuostatos įteisinimas vėl leistų atskiriems vartotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, kitų sąžiningų vartotojų atžvilgiu, o šilumos tiekėjams vėl sudarytų sąlygas neprisiimti atsakomybės už kokybišką produkto (karšto vandens) ir su karšto vandens tiekimo veikla susijusių paslaugų tiekimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dėl karšto vandens tiekimo organizavimo

2010-03-29 | Vadovaudamiesi pasitarimo energetikos ministerijoje išdavomis, teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 61-2402) nuostatų įgyvendinimo bei Įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų tobulinimo. Teikiami pasiūlymai susiję su Įstatymo nuostatų įgyvendinimu kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas arba juo tampa vartotojams pasirinkus ar laikinai pastariesiems nepriėmus jokio sprendimo (pradedama karšto vandens tiekimo ir apskaitos prietaisų įrengimo veikla). Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti realų (iki 5 metų) pereinamąjį laikotarpį karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui pagal su Kainų komisija suderintą įmones įpareigojantį tokių prietaisų įrengimo planą/grafiką, priklausomai nuo konkretaus miesto situacijos – nustatant objektyviai realius terminus viešiesiems pirkimams, projektavimui bei įrengimui. Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose sutvarkyti karšto vandens tiekimo veiklos kainodaros principus, sudarant realią galimybę pasiskolinti lėšas pradedamai karšto vandens tiekimo veiklai vykdyti bei įrengti gyventojų butuose KV apskaitos prietaisus su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema, tame tarpe šilumos/karšto vandens kainose įvertinant realias karšto vandens netektis (tarp namo įvado ir gyventojų deklaruojamo vandens kiekio) bei taikomo „gyvatuko“ pastovaus mokesčio mechanizmo įtaką (sąnaudas).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaunas: Kada nurims aistros dėl karšto vandens skaitiklio?

2010-03-20 | Verda aistros dėl karšto vandens apskaitos, bet tik puse lūpų kalbama apie to pasekmes. Peršama pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš "Kauno energijos" ir geriamąjį vandenį jam ruošti iš "Kauno vandenys". Tai nėra priimtina. Jeigu su apskaita nesusitvarko rimtos organizacijos, negi manoma, kad su tuo susidoros daugiabučio namo bendrijos pirmininkas? Negi jis eis pjautis su kaimynais dėl skaitiklių rodmenų? Tad tektų karštą vandenį, kaip ir šiukšles, skaičiuoti pagal buto kvadratus. Juk, pasak Savivaldybės klerkų, skaičiuoti pagal gyventojus yra neskaidru, netikslu - nepriimtina. Taigi belieka karšto vandens tiekėju rinktis "Kauno energija". Viena iš vieno. Tik ir čia nutylima, kad, pasirinkus šį variantą, nebebus skaičiuojamas gyvatuko mokestis, nes tas gyvatukas niekuo nesiskiria nuo kitų vamzdžių, kuriais teka karštas vanduo. Neaišku, per kiek laiko esamus skaitiklius pakeistų, ir kaip skaičiuotų mokesčius keitimo laikotarpiu, kuris gali tęstis 2-3 metus. Neįtikina aiškinimas, kad 30 proc. sudaro nuostoliai dėl gyventoju nedeklaruoto ar pavogto vandens. Veikiau tie nuostoliai atsiranda tiekėjų tinkluose. Pasidomėjau savo namu. Štai 55 butų blokinis daugiabutis vasario mėnesį deklaravo 130 kub. m karšto vandens. Išeitų, vidutiniškai vienam butui 2,4 kub. m karšto vandens. Labai normalus dydis. Matyt, tie įvardijami 30 proc. karšto vandens dingsta kitur. Gal net pačių šilumos tinklų eksploatuojamuose įrenginiuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atviras laiškas pasiutpolkės “Pasirink karšto vandens tiekėją” sumanytojams ir vykdytojams

2010-03-14 | Jau greitai bus trys mėnesiai, kai daugelį Lietuvos miestų, tame tarpe ir Kauną krečia pasiutpolkė “Pasirink karšto vandens tiekėją”. Ir po serijos susirinkimų, ir po užsakomųjų straipsnių spaudoje,energetikos ministerijos bei savivaldybės tinklalapyje, ir po išleistų šimtus tūkstančių litų paaiškinimams, agitacijai, vis tiek daugumai gyventojų taip ir lieka neaišku, ką gyventojai turi pasirinkti, jeigu jokio pasirinkimo nėra, jokių papildomų techninių priemonių neįdiegta, pasirinkimo kaip nebuvo, taip jo ir nėra, o po “menamo” pasirinkimo viskas lieka taip pat kaip buvo iki šiol, tai kam tas nereikalingas žodžių žaismas? Jei panagrinėti šilumos ūkio įstatymą atidžiau, tai reikia tikėtis, kad neužilgo turėsime tokią pat pasiutpolkę ir su šilumos tiekėjo pasirinkimu, nes tokios pat nuostatos jame įrašytos ir apie šilumos tiekėjo pasirinkimą. Žiūrėkite šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį mes jau šokame pasiutpolkę dėl karšto vandens. Kam ši isterija su karšto vandens pasirinkimu reikalinga bei naudinga? Kad atsakyti į šį klausimą, pabandysiu pateikti šiek tiek istorijos: 1992 metais LR Vyriausybė, atsižvelgdama į sunkią padėtį, susidariusią energetikos sistemoje, nutarimu Nr.642 d. nustatė, kad vartotojams, savo lėšomis įsirengusiems apskaitos prietaisus, bus kompensuojama dalis lėšų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaunas. Karštas vanduo: tiekėją pasirinko 22 daugiabučiai

2010-03-10 | Karšto vandens tiekėjo galvosūkį iki šiol išsprendė 22 daugiabučių gyventojai - daugelis iš jų nusprendė palikti dabartinį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Bendrovės atstovas spaudai Ūdrys Staselka pasakojo, kad iki kovo 8 d. „Kauno energija“ yra gavusi 22 daugiabučių namų pranešimus apie tai, kad jie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Aštuoniolikos daugiabučių gyventojai nusprendė palikti dabar esantį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y., būdą „be karšto vandens tiekėjo“. Tai būdas, kai patys gyventojai perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Geriamąjį vandenį perka iš „Kauno vandenų“, šilumą - iš „Kauno energijos“. „Šių namų gyventojams dabar galiojanti tvarka nesikeis, karštas vanduo nepabrangs. Jie ir toliau pigiausiu būdu apsirūpins karštu vandeniu“, - garantuoja Ū.Staselka. Anot jo, vieno daugiabučio gyventojai nusprendė pasirinkti būdą „su karšto vandens tiekėju“, t. y. keisti dabar galiojančią tvarką į tokią, kai šaltą vandenį pirks iš geriamo vandens tiekėjo, o karštą vandenį - iš karšto vandens tiekėjo. Pasirinkę būdą „su karšto vandens tiekėju“, šio namo gyventojai turėjo pasirinkti ir patį karšto vandens tiekėją. Kadangi daugiau nebuvo iš ko rinktis, juo gyventojai pasirinko „Kauno energiją“.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!