2010-12-24 | Baigiasi nelengvų darbų ir rūpesčių kupini metai. Nuoširdžiai sveikinu Jus visus, linkiu linksmų šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų metų. Tegul Šviesa, Meilė, Viltis ir Išmintis išsiskleidžia Jumyse, Jūsų šeimose, darbo kolektyve. Linkiu Jums prasmingo susikaupimo namie, prie Kūčių stalo! Telydi Jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena Jūsų šeimoje darna, tebūnie atviros Jūsų namų ir širdies durys visiems šilumos reikalingiems! Atpirkėjo prakartėlės šviesa tegul dovanoja Jums tyro džiaugsmo, dvasios ramybę, naujas ateities viltis ir siekius. Tegul Geroji Naujiena palydi Jus į Naujuosius Metus, tegul į Jūsų kasdienių darbų verpetą įlieja tikro džiaugsmo, ramybės ir palaimingos vilties! Tegul Šv. Kalėdų stebuklas apdovanoja Jus dvasine harmonija, dėkingumu už būties džiaugsmą, naujais optimistiniais siekiais ir išsipildančiais kasdieninės laimės lūkesčiais. Tegul Kalėdų rytą pirmasis spindulys suteikia džiaugsmo, gėrio, grožio, lai atrasta viltis šviecia ir lydi Jus artėjančius metus... Lai išaušęs šv. Kalėdų rytas atneša Jums ir Jūsų šeimoms sėkmę, stiprybę ir viltį, o Naujametinių žvakučių liepsnoje lai ištirpsta visos senųjų metų bėdos. Išmintis telydi Jūsų sprendimus, sėkmė – darbus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia. Tegul niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos. Tetampa Jums tvirta atrama išmintingi draugai ir patikimi partneriai. Meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas – Jūsų namus, o sėkmė – Jūsų darbą.

plačiau >>

2010-12-18 | Kaip ir prieš kiek­vie­nas Ka­lė­das ži­niask­lai­do­je vėl lyg iš gau­sy­bės ra­go pa­si­pils ka­lė­di­nių pa­pro­čių ap­ra­šy­mai. Daž­niau­siai vi­so­kiau­sio plau­ko „eks­per­tai", pra­de­dant ko­kio nors ra­ga­nų klu­bo pre­zi­den­te ir bai­giant pra­ži­lu­siais et­no­lo­gais, rim­tu vei­du po­strin­gaus apie šių pa­pro­čių ma­gi­nę ga­lią, iš se­no­vės mus pa­sie­ku­sias tau­ti­nes ir net krikš­čio­niš­kas jų šak­nis. Ta­čiau ne­re­tai nė ne­su­si­mąs­to­me, kad ne­kri­tiš­kai link­čio­da­mi gal­vo­mis to­kiems iš­ve­džio­ji­mams tik ska­ti­na­me ta­ria­mą­jį dva­sin­gu­mą. Ko­kia pras­mė sly­pi daž­nai me­cha­niš­kai ir ne­są­mo­nin­gai prak­ti­kuo­ja­muo­se mū­sų Ka­lė­dų pa­pro­čiuo­se? Ku­riuos iš jų de­rė­tų sau­go­ti ir puo­se­lė­ti kaip sa­vi­tą tra­di­ci­ją, ga­lin­čią at­si­spir­ti Christ­mas ne­onui, o ku­riuos ver­tė­tų lai­ky­ti at­gy­ve­no­mis bei prie­ta­rais? Pir­miau­sia vi­sa­da gir­di­me, kad šie pa­pro­čiai, kaip ir pa­ti Ka­lė­dų šven­tė, ta­ria­mai at­spin­di lie­tu­viš­ką pa­sau­lė­jau­tą. Jos es­mė esan­ti žmo­gaus san­ty­kis su gam­ta ir jos ga­lio­mis, cik­li­nis vi­sa­tos su­pra­ti­mas. Ka­lė­dos (sau­lė­grąža) yra švie­sos per­ga­lės prieš tam­są sim­bo­lis, o ši ko­va ta­ry­tum pa­sie­kia sa­vo vir­šū­nę Ka­lė­dų nak­tį, to­dėl šio­ji va­di­na­ma „ste­buk­lin­ga", „šven­ta", „pa­slap­tin­ga".

plačiau >>