LT   EN   RU  
2019 m. gegužės 25 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Klonavimas
Pelės išgelbės pasaulį

2011-07-16 | Pelės (lot. Murinae) – tai Senojo Pasaulio pelių ir žiurkių pošeimis, turintis bent 519 rūšių. Šis pošeimis didesnis už visas kitas žinduolių šeimas, išskyrūs žiurkėninius, ir visus būrius, išskyrūs šikšnosparnius ir likusius graužikus. Kasmet pasaulyje atliekama per 50 mln. eksperimentų su gyvūnais, o Europos Sąjungoje bandymams naudota apie 10,7 mln. gyvūnų. Su jais vykdomi biomedicinos, farmakologijos, kosmetikos ir kitokie tyrimai. Pirmieji eksperimentai su gyvūnais XVII-XVIII amžiais buvo atliekami be nuskausminimo. Jis pradėtas taikyti tik XIX amžiaus pabaigoje. Kamieninių ląstelių tyrimo pradžia laikomas 1961 m. pasirodęs J.E. Till ir E.A. McCulloch straipsnis, kuriame aprašomi kolonijas formuojantys vienetai pelės kaulų čiulpuose. 1981 metais, Nobelio premijos laureatas M. Evans su bendradarbiais, o nepriklausomai nuo jų ir G.R. Martin gavo pelės embrioninių kamieninių ląstelių kultūrą. Apie 2000 m., mokslininkai įrodė, kad iš suaugusios pelės audinių galima išskirti ląsteles, kurios gali duoti pradžią skirtingų organizmo audinių tipų ląstelėms, pavyzdžiui, kaulų čiulpų ląstelės gali išsivystyti į nervų ar kepenų ląsteles ir pan. 2006-2007 m. dvi nepriklausomos grupės paskelbė panašius straipsnius apie pelės (Takahashi ir Yamanaka, 2006) ir žmogaus (Yu ir kt., 2007) suaugusio organizmo kamieninių ląstelių rediferenciaciją (arba dediferenciaciją).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Komercinis šunų klonavimas tampa realybe

2009-05-05 | Amerikos kompanija BioArts International pateikė savo klientams Nina ir Etgaras Otto jų mylimo labradoro Lanceloto, mirusio nuo vėžio 2008 m., kloną. Šuniukas pirmas iš visos plejados planuojamos šios kompanijos. Apie tai rašoma BioArts tinklapyje. Teisę klonuoti augintinį amerikiečiai laimėjo internet-aukcione, vykusiame 2008 m. birželio mėn. Paslaugos kaina 155 tūkstančiai dolerių. Šuiniukas gavo Lancelot Encore vardą (Lancelot Encore, galima išversti kaip „Bis Lancelotas“ arba „Geresnis Lancelotas“). Jis buvo užaugintas iš užšaldytų Lanceloto audinių. Šuniukas išvydo pasaulį Pietų Korėjoje. Jo sukūrime dalyvavo Hwang Woo-Suk, žimomas plačiąjai mokslinei ir ne tik visuomenei, kai 2004m. sufabrikavo kamieninių ląstelių tyrimus ir pabandė rezultatus paskelbti „Science“ žurnale. 2005 metais Hwang Woo-Suk dalyvavo klonuojant afganų kurtą, kuris tapo pirmuoju sėkmingai klonuotu šuniu pasaulyje. Otto šeimos augintinis atsirado dėka „ Best friends again“ projekto. Be Lanceloto kompanija ketina klonuoti dar keturi gyvūnus. Be šito dar numatyta nemokamai klonuoti šunį didvyrį dalyvavusi 2001m rugsėjo 11 gelbėjimo operacijoje. Pirmą kartą Pietų Korėjos universiteto mokslininkai 2005 m. klonavo Afganų kurtų veislės šunį, kuris gavo SNUppy vardą. SNU - Seoul National University sutrumpinimas. Šių metų balandžio 24 SNUppiui sukaks 4 metai. Pirmas komercinis klonavimas atliktas ten pat po 2.5 metų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pietų Korėjoje klonuoti šviečiantys šuniukai

2009-05-04 | Mokslininkų teigimu, ši technologija galėtų būti panaudota vaistų, skirtų žmonių ligoms gydyti, kūrimui. Keturi šuniukai, kurie pavadinti vienodais „Ruppy" vardais (tai dviejų žodžių - „ruby" (angl. rubinas) ir „puppy" (angl. šunytis) - junginys), dienos šviesoje atrodo visiškai įprastai. Tačiau ultravioletinėje šviesoje jie švyti raudonai, o šunų nagai ir pilvai, kur oda plona, raudonai šviečia ir žiūrint plika akimi, remdamasi naujienų agentūra AP praneša „Yahoo!". Seulo universiteto profesorius Lee Byeong-chun, vadovavęs tyrėjų komandai, teigė, kad tai pirmieji pasaulyje transgenetiniai šunys, turintys fluorescencinius genus. „Šiame darbe svarbu ne tai, kad šunyčiai švyti, o tai, kad į juos perkėlėme genus", - naujienų agentūrai AP teigė profesorius. JAV, Japonijos ir Europos mokslininkai jau anksčiau klonavo fluorescencines peles ir kiaules, tačiau tai gali būti pirmas atvejis, kai sėkmingai klonuoti modifikuotų genų turintys šunys.. Anot Lee Byeong-chun, mokslininkai paėmė skaliko odos ląstelę, įterpė į ją Lee fluorescencinių genų, o tada įdėjo į kiaušinėlį bei implantavo į surogatinės motinos gimdą. Šešios patelės gimė 2007 metų gruodį. Po klonavimo jos turėjo geną, gaminantį proteiną, kuris sukelia švytėjimą. Du šunyčiai neišgyveno. Švytintys šunys rodo, kad įmanoma sėkmingai įterpti specifines savybes turinčius genus, taigi ir tokius, kurie padėtų gydyti tam tikras ligas, teigė Lee Byeong-chun.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Žmogaus klonavimas – iššūkis visai visuomenei

2009-05-04 | Prieš kelias dienas britų dienraštis „The Independent" išplatino informaciją apie tai, kad reprodukcinės medicinos specialistas daktaras Panayiotis Zavosas iš Kipro pareiškė iki šio laiko sukūręs 14 žmogaus embrionų ir 11 iš jų įsodinęs į to pageidaujančių moterų gimdas. Pasak dienraščio, visa žmogaus klonavimo procedūra nufilmuota nepriklausomo dokumentinio filmo kūrėjo Peterio Williamso, kuris dienraščio redakcijai patvirtino, kad embrionai iš tiesų buvo klonuoti, o daktaro P. Zavoso pacientės iš tikrųjų tikisi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, kurie specialiai buvo sukurti reprodukcijos tikslams. Žmonių klonavimas yra draudžiamas daugelyje šalių ir už tokią veiklą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaip teigiama, P. Zavosas veikiausiai dirbo laboratorijoje Artimuosiuose Rytuose, kur tokie įstatymai negalioja. Maža to, jis teigia, jog neva nėra vienintelis tokia veikla užsiimantis mokslininkas. Pasak jo, yra atliekami ir kiti tokio pobūdžio eksperimentai su embrionais. Tokių eksperimentų „vaisių" - išnešiotą ir pagimdytą kūdikį - P. Zavoso teigimu, galima tikėtis išvysti po metų ar dvejų. Panašių pareiškimų P. Zavosas yra padaręs ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2004 metais jis taip pat kalbėjo apie greitą žmonių embrionų klonavimo „sėkmę".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Slaptoje laboratorijoje klonuojami žmonės? (Video)

2009-05-04 | Įslaptintoje laboratorijoje, esančioje vienoje Artimųjų Rytų šalyje, kurioje negalioja draudimas klonuoti žmones, jau klonuota 14 žmogaus embrionų. Dalis jų jau įsodinta į 4 klonuotus kūdikius pagimdyti norinčių moterų gimdas. Tai ne naujo trilerio siužetas: britų dienraštis „The Independent" šios dienos numeryje rašo, kad reprodukcinės medicinos specialistas daktaras Panayiotis Zavosas vakar pareiškė iki šio laiko sukūręs 14 žmogaus embrionų ir 11 iš jų įsodinęs į to pageidaujančių moterų gimdas. Pasak dienraščio, visa žmogaus klonavimo procedūra nufilmuota nepriklausomo dokumentinio filmo kūrėjo Peterio Williamso, kuris „The Independent" redakcijai patvirtino, kad embrionai iš tiesų buvo klonuoti, o daktaro P. Zavoso pacientės iš tikrųjų tikisi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, kurie specialiai buvo sukurti reprodukciniais tikslais. Pranešama, jog slaptoje laboratorijoje nufilmuotas dokumentinis filmas apie žmonių klonavimą šįvakar 21 val. vietos laiku bus parodytas per D. Britanijos TV kanalą „Discovery Channel". Pasak dienraščio, Kipre gimęs ir JAV pilietybę turintis daktaras P. Zavosas sulaužė tabu, draudžiantį perkelti klonuotus embrionus į moters gimdą. Už tokią procedūrą D. Britanijoje ir daugelyje kitų šalių gresia kriminalinė atsakomybė. Tačiau jis savo eksperimentus atlieka slaptoje laboratorijoje, kuri veikiausiai yra Artimuosiuose Rytuose, kur negalioja klonavimo draudimai. P. Zavosas turi nevaisingumo gydymo klinikas Kentukio valstijoje (JAV) ir Kipre.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žmonių klonavimas

2008-05-26 | 1996 m. Gimė avelė Dolly - pirmasis suaugusio žinduolio klonas. 2001 m. Amerikos mokslininkai paskelbė klonavę pirmuosius žmogaus embrionus, tačiau jų tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti. 2004 m. Pietų Korėjos specialistai pranešė, kad jiems pavyko klonuoti embrionus iš suaugusio žmogaus ląstelių. Moksliniame žurnale buvo paskelbtas eksperimentą aprašantis jų straipsnis. 2005 m. Paaiškėjo, kad korėjiečių tyrimas - falsifikacija, tolimesni darbai buvo sustabdyti. 2007 m. Klonuoti pirmieji makakų embrionai. Po to pasirodė pranešimų, kad genetikams pavyko gauti embrioninių kamieninių ląstelių iš žmogaus odos ląstelių. Mokslininkams pirmą kartą iš suaugusio vyro odos ląstelių pavyko sukurti klonuotus žmogaus embrionus, skelbia britų dienraštis „The Independent". Pasak dienraščio, tam buvo panaudotas tas pats metodas, kaip ir klonuojant avelę Dolly. Apie sėkmę paskelbė Kalifornijoje (JAV) įsikūrusi tyrimų bendrovė „Stemagen". Jos pranešime sakoma, kad penkių klonuotų embrionų raida buvo pasiekusi tik ankstyvąją stadiją, ir mokslininkai negalėjo išgauti iš klonų kamieninių ląstelių, kurios itin svarbios tiriant daugelį sunkių žmogaus ligų. Pasak dienraščio, tai ne pirmasis klonuotų žmogaus embrionų kūrimo bandymas, tačiau pirmąsyk į neapvaisintą moters kiaušinėlį buvo įterpta genetinė medžiaga iš suaugusio vyro odos ląstelės. Pasak dienraščio, anksčiau apie tokį pat pasiekimą buvo paskelbę Pietų Korėjos mokslininkai, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Biologai išmoko klonuoti užšaldytus gyvūnus

2008-05-26 | Biologijos raidos centro Kobėje (Japonija) mokslininkams pavyko sėkmingai klonuoti 16 metų šaldiklyje laikytą pelę. Specialistai tai vadina stebėtinu proveržiu, o kritikai baiminasi „kriogeninės epidemijos" - užsišaldyti ir vėliau klonais atgimti norinčių žmonių - bangos. Japonijos mokslininkams pirmą kartą pasaulyje pavyko klonuoti mirusį ir užšaldytą gyvūną - laboratorinę pelę, kuri 16 metų buvo laikoma šaldiklyje. Pasak Kobės Biologijos raidos centro specialistų, šis pasiekimas suteiks žmonijai naujų galimybių, pavyzdžiui, bus galima prikelti iš nebūties seniai išnykusius gyvūnus, įskaitant mamutus ir kardadančius tigrus, rašo britų dienraštis „Daily Mail". Pirmasis pasaulyje gyvūno klonas - avelė Dolly - pasaulį D. Britanijos mokslininkų pastangomis išvydo prieš 11 metų. Nors nuo to laiko mokslininkams pavyko klonuoti įvairių rūšių gyvūnus pasinaudojus iš atskirų ląstelių gauta genetine medžiaga, visais šiais atvejais buvo naudojami gyvi audiniai. Iki šiol buvo manoma, kad ledo kristalai sušaldytuose audiniuose pažeidžia DNR, todėl ląstelės tampa netinkamos klonuoti. Tačiau Japonijos mokslininkai pasitelkė smegenų audinius: pasak jų, sąlyginai didelis riebalų kiekis smegenyse ir kaukolės kaulai gerokai sumažina šalčio žalą ląstelėms. Daktaro Teruhiko Wakayamos vadovaujama Kobės Biologijos raidos centro specialistų grupė iš 16 metų šaldiklyje laikyto nugaišusio pelės patino galvos smegenų ląstelių išėmė branduolius, kuriuose laikoma DNR informacija, o po to įsodino juos į pelės patelės kiaušinėlių ląsteles. Paveikus tokius kiaušinėlius elektros srove, jie imdavo dalytis ir augti tarsi nauji užsimezgę embrionai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip du vandens lašai? Klonavimas: pasiekimai ir reali grėsmė

2007-01-05 | Kai buvau maža mergaitė, man paaiškino, kad antro tokio pat žmogaus kaip aš nėra visoje Žemėje. Man ši mintis labai patiko, netgi didžiavausi savo išskirtinumu, nesvarbu, kad buvau dar tik maža mergaitė. Šiandien mokslas net prie neabejotino išskirtinumo fakto rašo klaustuką. Netrukus išsamiau skaitykite apie klonavimą bei tai, kas kelia daugiausia diskusijų. Klonavimas - tai metodas, kuriuo laboratorinėmis sąlygomis išauginama genetiškai tiksli gyvo organizmo kopija (pradedant musėmis ir baigiant žmogumi). Patį procesą galima suskirstyti į kelias stadijas. Pirmiausia iš moteriškos lyties organizmo imama kiaušialąstė, mikroskopine pipete pašalinamas kiaušialąstės branduolys, tuomet į jo vietą patalpinama mums reikalingo individo (klonuojamo individo) ląstelė. Faktiškai toji ląstelė atlieka spermatozoido vaidmenį. Kiaušialąstė ima dalytis, toliau viskas vyksta kaip ir įprasto naujo organizmo vystymosi metu. Žmonių klonavimas pasaulyje yra uždraustas įstatymų tvarka. Tačiau kai kuriose šalyse mokslo tikslais leidžiama auginti embrionus iki 14 dienų amžiaus. Būtent 14 dienų daugėja embriono ląstelių, o po 14 dienų ima vystytis būsimo žmogaus nervų sistema. Daugelis mokslininkų sutinka su tuo, kad po 14 dienų embrioną galima vadinti gyvu organizmu. Gal teko girdėti apie naują daugybės ligų gydymo metodą, paremtą kamieninių ląstelių panaudojimu?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klonavimas: nepagarba žmogaus gyvybei ir orumui

2005-06-11 | Gyvybės gynėjai ir Bažnyčia su dideliu susirūpinimu priėmė gegužės pabaigoje atėjusias žinias iš Pietų Korėjos ir Didžiosios Britanijos apie pirmųjų klonuotų žmogaus embrionų sukūrimą. Kaip pranešama, proveržį šioje srityje padarė Pietų Korėjos sostinės Seulo nacionalinio universiteto mokslininko dr. Vu Suk Hvango vadovaujama grupė, kuri panaudojo genetinę medžiagą, paimtą iš vienuolikos pacientų, sergančių diabetu bei kitomis sunkiomis ligomis ar turinčių stuburo smegenų pažeidimų. Įterpdami iš jų odos ląstelių gautą DNR į savanorių moterų dovanotas ovules (kiaušinėlius), iš kurių prieš tai buvo pašalinti branduoliai, dirbtinai buvo sukurta 46 chromosomas turinti zigota, kuri įprastai susidaro per seksualinį reprodukcijos aktą. Korėjiečiams mokslininkams sėkmingai pagaminus kelias blastocistas, tai yra pirminio vystymosi tarpsnio embrionus, iš jų buvo paimtos kamieninės ląstelės, atitinkančios pacientų turimas, ir šiame procese patys embrionai buvo sunaikinti. Tvirtinama, kad tai kol kas tik teorija, dėl kurios kuriama ir žudoma embrioninė gyvybė, kad embrionų kamieninės ląstelės, genetiškai atitinkančios pacientų audinį, bus pastarųjų imuninės sistemos neatmestos ir galės pakeisti ligos sunaikintas organų ląsteles.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gydomasis klonavimas - ne vien tik teorija

2004-08-09 | Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai praėjusį trečiadienį pareiškė klonavę žmogaus embrioną, iš kurio po to išskyrę vadinamųjų kamieninių ląstelių. Tokiu eksperimentu pirmą kartą įrodyta, kad terapinis, gydomasis klonavimas - jau ne vien tik teorija, bet ir realybė. Pateikiame klonavimo istoriją nuo 1997 metų: 1997 m. vasario 24 d. Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė panaudodami DNR iš vienos suaugusios avies ląstelės sėkmingai reprodukavę avį, kurios vardas Doli. Mokslininkų komanda paėmė normalią embrioninę ląstelę ir pašalino jos branduolį. Po to paėmę ląstelę iš kitos avies pieno liaukos, panaudodami elektros srovę, perkėlė ją į ląstelę be branduolio. 1997 m. kovo 4 d. JAV prezidentas Bilas Klintonas, minėdamas "sudėtingas etines problemas", išleido įsakymą, draudžiantį federalines lėšas panaudoti žmonių klonavimui. 1997 m. birželio 25 d. prie avies Doli sukūrimo prisidėję mokslininkai atmetė dviejų šeimų prašymus panaudojant tokią pačią techniką sukurti tikslias jų artimųjų genetines kopijas. 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Taryba priėmė protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. 1998 m. balandžio 13 d. avis Doli atsivedė pirmąjį moteriškos lyties jauniklį, pavadintą Boni. 1998 m. liepos 22 d. Havajų universiteto tyrinėtojai pareiškė iš suaugusių ląstelių klonavę tris kartas pelių. 2000 m. spalio 10 d. Japonija patvirtino įstatymo projektą, numatantį baudas ir kalėjimo bausmes asmenims, prisidėjusiems prie žmonių klonavimo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!