LT   EN   RU  
2019 m. liepos 18 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Maxima
Sukčių byloje - garsūs pavadinimai

2009-02-20 | Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vagysčių tyrimas teisėsaugininkus nuvedė iki bendrovės "Tikras kelias", tarp kurios steigėjų - VP grupės savininkai Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius. Latviškais produktais, už kuriuos nebuvo sumokėtas PVM, prekiavo didžiausi prekybos tinklai: "Maxima", "Iki", "Norfa". Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyriuje nuo praėjusių metų pabaigos tiriama vadinamojo karuselinio sukčiavimo byla. Klaipėdiečiams 31 metų Mindaugui Laurinaičiui ir 45 metų Arūnui Tebelškiui bei 39 metų vilniečiui Gintarui Steponavičiui jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų finansinių nusikaltimų. Negalutiniais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. litų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 772 tūkst. litų PVM. Sukčiai Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigė keletą įmonių, M.Laurinaitis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko būti jokios veiklos nevykdančių bendrovių direktoriais ir pasirašinėti dokumentus. Beje, dalį buhalterinių dokumentų A.Tebelškis laikė savo draugų namuose. Supratęs, kad juo susidomėjo FNTT, draugams jis liepė dokumentus sunaikinti. Bet pareigūnai apie tai sužinojo labai greitai: į A.Tebelškio pažįstamų namus FNTT darbuotojai su kratos orderiu atlėkė nespėjus visko sunaikinti. Dalis dokumentų jau buvo sukišta į krosnį - dalį apsvilusių popierių pareigūnai spėjo ištraukti. Didžioji dalis dokumentų dar buvo maiše.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Nusikalstamoje karuselėje – „maximų“ savininkų pėdsakai?

2009-02-20 | Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad Klaipėdos apskrities FNTT skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame grupė asmenų įtariami organizavę „karuselinį" sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. FNTT akiratyje atsidūrė ir su „Vilniaus prekyba" siejama bendrovė „Tikras kelias". Vienos didžiausių augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje akcininkų sąraše dar prieš kelis metus buvo visi pagrindiniai „Vilniaus prekybos" savininkai: Nerijus, Julius ir Vladas Numavičiai, Žilvinas, Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius, Mindaugas Bagdonavičius,o taip pat buvęs „Tikro kelio", dabar „Kauno tiltų" valdybos pirmininkas Mindaugas Aniulis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad realios veiklos nevykdančios Lietuvos bendrovės pirko latviškus žuvų konservus. Juos pardavusios Latvijos įmonės vadinamuoju „karuseliniu" sukčiavimu iš „Tikro kelio" pirko augalinį aliejų Latvijos rinkai. Tačiau pardavimo sąskaitos buvo įforminamos per tarpininkus - realios veiklos nevykdančias Latvijos bendroves. Tokiu būdu tiek Latvijos, tiek Lietuvos bendrovės išvengė sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. Lt, o valstybei nesumokėta beveik 0,8 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad klaipėdietis Mindaugas Laurinaitis organizavo ir kontroliavo penkių Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje registruotų įmonių steigimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Miestų plėtrą stabdo populizmas ir politiniai žaidimai

2008-12-01 | Didieji prekybos ir laisvalaikio centrai lyg baubas sutinkami beveik visuose šalies regionuose. Priešingai nei Lenkijoje, protesto akcijomis, skundais, teismais ir kitokiomis priemonėmis aršiai kovojantys prieš didžiuosius prekybos centrus remiasi ne tik Lietuvoje beveik nebeaktualiu smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymo argumentu, o aplinkosauga, chaotiška miestų plėtra ir kamščiais. Per kraštus besiliejantis populizmas bei politiniai žaidimai kaitina aistras ir leidžia politikams prieš rinkimus rinkti „liaudies balso" pliusiukus. Verčiantys valdžią dirbti geriau bei kitokiais populistiniais pažadais besisvaidantys politikai ir įvairaus plauko visuomenės veikėjai paprastai lieka akli racionaliems ekonominiams dėsniams ir pasaulyje vykstantiems globalizacijos procesams. Už miško grybukų ir ąžuoliukų besislapstantys rėksniai, augę tik tarp miesto dulkių, paranojiškai bijodami automobilių kamščių sukeliamo smogo net neištaria žodžio „investicija", o ką jau kalbėti apie naudos sau, miestui ir šaliai suvokimą. Kauno „Akropolio" statybų epopėja parodė, jog baimės, populizmo ir demagogijos pripumpuoto orkestro išpūsti burbulai po kelių mėnesių nuo objekto atidarymo išleido orą - nei miestas sudarkytas, nei transporto spūsčių Karaliaus Mindaugo prospekte nematyti, nei smulkus verslas Laisvės alėjoje sugriuvo. Šiek tiek analogiška „trijų pušelių" istorija Druskininkuose jau tapo klasikiniu ekonomikos analitikų pavyzdžiu, kaip gali būti žlugdomos investicijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuviška demokratija - tai Maximų valdžia plius visos šalies „kirkilizacija"

2008-02-21 | Trečiadienį (sausio 13-ą) Vilniaus m. savivaldybės tarybą 23 balsais nubalsavo už naujojoje „Akropolio" statybą šalia vilniečių pamėgto Vingio parko, o jei tiksliau - ne šalia, o ant dalies Vingio parko, nes dalis senųjų pušų jau šiandien iškirsta. Nubalsavo taip pat (kaip ir pasirašė Prezidentas), negirdėdami specialistų perspėjimų apie ekologinę „bombą" šalia Vingio parko ir neprognozuojamus naujus transporto srautus bei dar didesnes spūstis, spjaudami į visuomenės nuomonę, nes Tarybos posėdžio išvakarėse Visuomeninė Vilniaus miesto plėtros komisija prie Vilniaus tarybos išreiškė kategoriškai neigiamą nuomonę apie naujojo „Akropolio" detalųjį planą. Vilniaus tarybos narių nepaveikė net informacija apie galimą projekto viešų svarstymų dokumentų klastojimą. Vargu ar tai sutapimas, kad už „Akropolio" tie patys veidai, kaip ir už LEO - Maximos „berniukai". Tad nieko keisto, kad elektroninio balsavimo įranga Vilniaus savivaldybės posėdžių salėje tąsyk kaip tyčia sugedo, o Tarybos nariai balsavo rankomis, o kai kurie ir „kojomis" (žinia, toks balsavimo būdas taip pat egzistuoja). Vieša paslaptis, bet panašu, kad ir „balsų skaičiavimo komisiją" sudarė tie patys Maximos „berniukai", uoliai sekę rankas kilojančius savivaldybės narius... Panašu, kad Lietuvoje ir Vilniuje valdžios institucijos demokratijos bei teisinės valstybės atributus supranta tik kaip parodomąsias ar viešųjų ryšių akcijas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Broliai, „Maxima" ryja Vilniaus plaučius!

2008-02-21 | Praėjusią savaitę per pačią LEO projekto sukelto triukšmo kulminaciją kai kuriose žiniasklaidos priemonėse slystelėjo maža žinutė ar reportažiukas. Labai „tvarkinga ir teisinga" Vilniaus valdžia leido tiems patiems „Maximos" savininkams šalia Vingio parko ir Neries statyti naują „Akropolį". O kas čia bloga? - paklausite. Gal tik juokinga, kad Šiaurės Atėnai pralenkė visus Graikijos miestus ir štai turės jau dvi naujos pagoniškos religijos šventyklas. Ką daryti? Vartojimo religija užvaldė mūsų sielas daug lengviau nei kažkada krikščionybė. Todėl visai dėsninga, kad vartojimo šventikai imasi vadovauti valstybei ir jos miestams. Netrukus labai nenustebsime, kai „Akropolio" pavadinimas atsiras ant kol kas nežinia kam statomų Valdovų rūmų. Nors pati tinkamiausia didžiausio visos šalies „Akropolio" vieta - Gedimino kalnas. Štai iš kur imsime pinigų Aukštutinės pilies atstatymui! Šaunieji „Maximos" vyrukai turi neįkainojamos patirties kurti nacionalinius projektus. Juk tik jų dėka mes balsavome ir už Europos Sąjungą, ar ne? Tačiau grįžkime į realybę. Nors ji irgi pakankamai fantastiška. Nors ne - greičiau, fantasmagoriška. Groteskiška. Ir žinoma - labai, labai liūdna. Nes mūsų vaikaičiai šitą juokingą laikmetį pavadins JUODĄJA PINIGUOČIŲ SIAUTĖJIMO EPOCHA, o mus pačius išplerusiais nevykėliais, kurie nesugebėjo - tiesą sakant, net rimtai nepabandė - tam siautėjimui pasipriešinti. Taigi, kalbu net ne apie drakonišką LEO projektą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pirkėjas pasipiktino maksimalia kaina

2006-02-04 | Sausio pabaigoje į redakciją kreipėsi kaunietis Stasys Stasiūnas, su savimi atsinešęs dvi pakuotes "Valstiečių dešrelių" ir kvitą. Vyriškis apsipirko "Maximoje". Už abi dešrelių pakuotes S.Stasiūnas turėjo sumokėti puspenkto lito, tačiau teko pakloti 8,68 Lt. "Kai kvitą parodžiau pardavėjai, ji norėjo išplėšti jį iš rankų, - pasakojo S.Stasiūnas. - Atėjau pas jus, tegu žmonės žino, su kokia neteisybe jie gali susidurti". S.Stasiūnas pasakojo, kad administratorė Irena pripažino įvykusią klaidą. Su neteisybe susidūręs S.Stasiūnas pridūrė, kad "klaidos" "Maximoje" kartojasi nuo prekybos centro atidarymo dienos. Paklaustas, kaip mano, kodėl pardavėjos apgaudinėja pirkėjus, S.Stasiūnas svarstė, kad taip vyksta tikriausiai dėl per mažų jų atlyginimų. "Pardavėjų kaita prekybos centruose labai didelė", - pastebėjo jis. Įmonei vadovaujantis vyriškis sakė, kad dauguma pirkėjų tiesiog nepastebi įvykusios apgaulės, todėl siūlo atidžiai patikrinti kvitą, kuris gaunamas kasoje sumokėjus pinigus. "Derėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sveriamas prekes. Kai žmonės apsipirkinėja vežimais, jie daug ko nepamato", - įsitikinęs ponas Stasys. Jis taip pat nežino, kodėl prie kiekvienos kasos, pavyzdžiui, mėsos skyriuje yra vadinamasis klaidų lapas. "Kasininkė iš pradžių įmuša kainą į kasą, bet vėliau šiuos pinigus lyg "išima" ir atliktą veiksmą traktuoja kaip klaidą".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Maxima Maxxima Maxxxima

2005-11-18 | Kažkas negero vyksta su VP Market mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių brandais nuo pat pradžių. Turėjome „Taupą", „Maximą". „Media", „Minimą". Na „Taupos" sprendimas jau daugelio išdiskutuotas ir tikrai buvo labai pigus. Likę trys brandai lyg ir visai nieko, bent jau pasako kokio prekių asortimento galima tikėtis. Vėliau atsirado „T-market". Na tikrai unikalus pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis tokios parduotuvės pirkėjų nemoka anglų kalbos ir ateina siekdami sutaupyti, o pačios parduotuvės yra žemesnes nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų rajonuose, sprendimas buvo šiek tiek nevykęs. Kitas žingsnis „Saulutė". Kodėl? Ar man turėtų būti gera užeiti į tokią parduotuvę? Ten šilta? Ten šypsosi visi? Ten švaru ir jauku? Na bent jau man su teigiamomis emocijomis asocijuojasi „saulė". Gal ir smagu, bet kaip tai susiję su pigiomis prekėmis, susivėlusiomis pardavėjomis purvinomis panagėmis ir „apsauginiais" perkreiptais veidais? Nepaisant visko galų gale visi priprato, prie to „geltono taško"... Man patiko ir „MiniMaximos" sprendimas. Kažkas panašaus į vieno televizijos šou rubriką „minimalūs ekstremalūs pokyčiai". Du priešingas reikšmes turintys žodžiai viename brande. Dar galima pamanyti, kad „MiniMaxima" - tai didelį prekių asortimentą turinti parduotuvė, tik mažesnė savo plotu. Lyg ir būtų pusiau logiška, tačiau „MiniMaxima" pavadinimą pamačiau ant ankščiau buvusios „Minimos" durų. Nieko nebesuprantu, ką VP Market nori man pasakyti..

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kodėl pirkti "Maximoje" - klaida

2005-09-22 | "Manau, kad po šios publikacijos jie mane suras ir įspės daugiau nebekvailioti, neblevyzgoti ir elgtis pagarbiau. Jeigu laikysiuosi oriai, nesileisiu į kalbas ar net pasiųsiu juos velniop, šie mane papirks. O jei ne mane, tai tikriausiai papirks motiną. Tačiau tylėti negaliu. Negaliu tylėti vien dėl didžiumos pirkėjų, komercinio kino mėgėjų, neįgaliųjų ir pusės Lietuvos elektros vartotojų, mulkinamų (nežinau kaip kitaip pavadinti) kiekvieną dieną, ir ypač vakarais, kai elektros vartojimas ūgteli. Atsimenu, kaip dabar ne pačius geriausius laikus išgyvenančio Panevėžio "Ekrano" generalinis direktorius Eimutis Žvybas vieną sykį viešai atsiduso: "Kas leido "VP Market" tapti tuo, kuo ji yra dabar?". Kineskopų gamintojos vadovas tai ištarė po pramoninkų ir naujausio VP pirkinio akcinės bendrovės "Vakarų skirstomieji tinklai" atstovų ginčo. Šią retorinę E. Žvybo aimaną mažne pirmą sykį, dar 2001 m. sausį, iš dalies pamėgino atsakyti dienraštis "Respublika" straipsnių cikle "Atsargiai: "Vilniaus prekyba"!". Laikraštyje išsamiai ir aštriu tonu aprašyta, kaip 1995 m. registruota AB "Vilniaus prekyba", vidutinė įmonė, lyg milžiniškas aštuonkojis savo čiuptuvais apglėbusi Lietuvos rinką, tapo prekybos, gamybos ir finansų gigante ir čia nebeišsitekusi išsprogo svetur. "Respublika" kontroversiškuose straipsniuose rašė, kad su šia verslo grupuote buvo glaudžiai susiję daug įmonių - tai ir "Vilniaus duona", "Panevėžio duona", visi šalies cukraus fabrikai, kelios mėsos bendrovės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

"VP Market" milijonai grįžo, invalidų draugijos neliko

2004-10-26 | Viena iš skandalingiausių 2002-ųjų metų istorijų dėl 76 mln. litų PVM grąžinimo "VP Market" baigėsi absoliučiu apsukrių verslininkų triumfu: valstybė per rekordiškai trumpą laiką atsiskaitė su bendrove, o šią kombinaciją atlikti padėjusi visuomeninė invalidų organizacija "Spindulys" tiesiog išgaravo, rašo dienraštis "Verslo žinios". Teisę susigrąžinti 76,2 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio "VP Market" gavo prieš dvejus metus, pasinaudojusi lengvatomis, taikomomis invalidų organizacijų valdomoms įmonėms (vėliau šią įstatymų "skylę" Seimas užlopė). 2002 m. birželio pabaigoje "VP Market" 600 mln. litų turto įsigijo iš bendrovės "Optimali investicija", kurios visos akcijos priklausė visuomeninei neįgaliųjų organizacijai "Spindulys" ir, pasinaudojusi PVM įstatymo išimtimi, įgijo teisę nemokėti PVM. Tačiau pernai, kai Finansų ministerija, net neatlikusi tokiais atvejais privalomo bendrovės finansinės veiklos patikrinimo, patvirtino, kad 76,2 mln. litų PVM bus grąžinti "VP Market", šios invalidų organizacijos nebeliko. Vietoj jos pernai gegužės 9 d. įsisteigė labdaros ir paramos fondas "Vilties spindulys", kurio buveinė jau nurodoma kitoje sostinės gatvėje. Dabar "VP Market" gali triumfuoti - pasiektas maksimalus rezultatas: ir 76,2 mln. litų PVM iš valstybės sugrįžo, ir 600 mln. litų vertės bendrovės turtas bei pajamos iš jo nuomos - savų ir labai artimų žmonių rankose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Viražai su PVM "a la VPM" greitai baigsis

2002-08-13 | Visai neseniai baigėsi mokestinis ginčas tarp UAB "VP Market" ir mokesčių administratorių. "VP Market" reikalavo grąžinti iš valstybės biudžeto 103,6 mln. Lt PVM. Vilniaus apskrities VMI nusprendė, kad "VP Market" nepagrįstai reikalauja tik 27 mln. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad grąžinti iš biudžeto nevisiškai pagrįstą 103,6 mln. Lt PVM skirtumą "VP Market" reikalavo pasinaudojusi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvata, kuri numato, kad uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos priklauso neįgaliųjų organizacijoms, gali mažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM.Lt. "VP Market" už tokį bandymą buvo nubausta 2,7 mln. Lt bauda. Invalidams taikoma lengvata tapo landa išvengti mokesčių. Baimindamasi panašių atvejų kaip "VP Market", Finansų ministerija siūlo naikinti šią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvatą, nes ja vis dažniau naudojamasi siekiant mokestinės naudos. Toks pasiūlymas Seimui jau buvo teiktas kartu su naujojo PVM įstatymo projektu 2001 m. lapkritį, jam buvo pritarę Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai. Tačiau svarstant įstatymo projektą šių metų sausio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje, 36 Seimo nariai pritarė parlamentaro Prano Vilko pasiūlymui nenaikinti šios lengvatos. Tokius rezultatus lėmė vieningai balsavę 16 Seimo liberalų bei pavieniai kitų frakcijų nariai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!