LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Rasos
Sveikinimas artėjančių Joninių proga

2011-06-22 | Sveikinu visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius - artėjančių Joninių proga. Artėja iškili, tautiška vasaros šventė – Joninės, kurios mūsų tautoje turi prasmingas, senas bei gilias tradicijas. Tai šventė kurioje susiduria ilgiausia diena bei trumpiausia naktis, kai kūrenami laužai, pinami vainikai ir ieškomas paslaptingasis paparčio žiedas, o jį radusiųjų laukia laimė, meilė ir sėkmė. Sveikinu mielas Janinas bei Jonus su varduvėmis ir visus redakcijos bičiulius su nacionaline švente! Linkiu Jums visiems ieškoti ir surasti savąjį paparčio žiedą, kuris atneštų sėkmę, sveikatą, laimę ne tik šią stebuklingą naktį, bet ir ištisus metus. Tegul Jūsų asmenybės, darbai ir siekiai metai po metų vis gražina ir gražina Jūsų vardus. Tegul iki pirmo saulės spindulio visur skambės juokas, daina, vyraus pakili, šventiška bei bičiuliška nuotaika! Tad šilčiausi sveikinimai skrieja Jonams ir Janinoms, o šių vis dar ypatingai populiarių vardų neturintiems – linkėjimai rasti paparčio žiedą, nešantį laimę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sveikiname visus su Rasos švente

2004-06-26 | Margas žiedų raštas ir stebuklingas saulės ratas danguje skelbia metą, kai merginos ir moterys pasklinda po laukus, žolelė tampa mažu stebuklu. Šventės išvakarėse surinkti augalai turi magišką galią gydyti ligas, atnešti laimę, išburti sėkmingą gyvenimą. Pirmiausia suskantama dievaičio Perkūno žolės. Perkūnžolė - tai geltonžiedis barkūnas. Tai Perkūno sėta ir auginta žolė, padedanti velnio apsėstiems žmonėms, sergant priepuoliu, malšinant širdies sopulį. Užvis labiausiai ji buvo vertinama kaip priemonė, apsauganti nuo perkūnijos. Pakilus tamsiems debesims, žolę mesdavo į ugnį, kad griaustinis "praeitų šonu". Į žoliautojų prijuostes ar krepšelius pagarbiai gula ir rausvažiedė širdažolė. Tai raganų žolė. Prisivirę jų košelės ir pasitepę pažastis, Kupolinių naktį raganos gebėjo skraidyti ir sutiktuosius girdyti durnaropėmis, vilkuogių nuoviru, kad apkvailintų. Moterų nuskinta širdažolė gydė nuo"širdies sunkumo". Tiko kupoliavimui ir pakrūmėse išsikėtojusi sidabražolė (dar kitur vadinama degsne, kondrotėliais).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gražiausia ir paslaptingiausia vasarvidžio šventė Rasa

2003-06-22 | Rasos šventė turi labai senas tradicijas, kurios susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Apie Rasos šventes apeigas raše 16-17 amžiuje. Lietuvių papročiai išsilaikė dar ir XIX a.
llgiausios dienos švenčių apeigos buvo glaudžiai susijusios su darbiniais papročiais bei mitologiniais vaizdiniais; dėmesys čia buvo nukreiptas į derliaus apsaugojimą nuo stichiniu nelaimių - juk birželio pabaigoje prasidėdavo didelės kaitros ir perkūnija su žaibais bei krušomis arba didelės sausros, neretai sunaikindavusios javus. Rasa senojoje tradicijoje tai esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastų gydomųjų galių. Nusiprausus kupolinių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis. Apie Švenčionis merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą. Naktį braukoma pievose marška ir surenkama rasa, kurią naudoja gydymui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!