LT   EN   RU  
2020 m. spalio 24 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Geologija
  Mokslas > Mokslo sritys > Geologija
Žemės drebėjimai ir pasaulio pabaiga
Lankomumo reitingas

Penktadienio rytą Japoniją sudrebino du galingi žemės drebėjimai, tai sukėlė iki 10 metrų aukščio bangas. Pirmasis žemės drebėjimas buvo 8,8 balo ir kilo Honšiū salų rytinėje pakrantėje, o antrasis – 7,1 balo – netoli Tokijo. Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyskta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš...

 Laurynas Dinsmanas
Florenso salos hobitai
Lankomumo reitingas

Indonezijos salyne aptiktos mažų žmogaus protėvių liekanos. Mokslininkų nuomone, padarytas stambiausias per pastarasius 50 metų atradimas. Gausias J.R.R. Tolkieno epinių sagų gerbėjų gretas smarkiai sujaudino žinia, jog nedidelėje Indonezijos archipelago salelėje archeologai aptiko keistų padarų likučius. Pagal eilę požymių šie padarai buvo labai panašūs į legendinius hobitus. Pagrindiniai šio sensacingo atradimo autoriai - australai. Būtent jų mokslininkų pastangomis po ilgų ir kruopščių laboratorinių tyrimų pavyko atkurti numanomą mažųjų Indonezijos aborigenų išvaizdą.

 Will Knight, Rachel Nowak   Komentarų: 2
Lietuvoje užfiksuotas 4 balų stiprumo žemės drebėjimas
Lankomumo reitingas

Antradienį po pietų kai kur Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozas Mockevičius BNS sakė, kad Ignalinos atominės elektrinės seisminė 14 val. 05 min. stotis užfiksavo 4 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą. „Mūsų platumoms tai buvo stiprus požeminis smūgis“, - sakė J.Mockevičius. Ignalinos AE atstovai BNS teigė, kad požeminis smūgis nesutrikdė jėgainės darbo. Atominėje elektrinėje dabar 1300 megavatų galia veikia vienas iš dviejų reaktorių. Antrajame atliekamas planinis remontas. Anot J.Mockevičiaus, žemės drebėjimas buvo juntamas visoje Lietuvoje,...

  Komentarų: 1
Publikacijos apie geografiją ir kartografiją
Lankomumo reitingas

1. V.Dvareckas, A.Gaigalas, V.Gerulaitis, R.Morkūnaitė, A.Pilipaitis. (1999) Merkio baseino reljefo kartografavimo klausimu. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 66-78. 2. Pilipaitis A. (1999) Lietuvos teminės kartografijos vystymosi progresyvūs ir ireguliarūs aspektai. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 4-8. 3. Pilipaitis A. (2000) Geografinės aplinkos dimensija Lietuvos nacionaliniame atlase (Dimension of the geographic environment in the national atlas of Lithuania). Geografijos metraštis. 2000. T 33. P. 471-474.

Kuršių nerijos geologija
Lankomumo reitingas

Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras, tačiau tai menkai tepadėjo.

Kuršių nerijos geologija 2
Lankomumo reitingas

Baltijos jūra pradėjo formuotis pasibaigus paskutiniam apledėjimui, kai palaipsniui ištirpo milžiniškas ledynas, dengęs visą Europos žemyną. Šis procesas prasidėjo prieš 18-20 tūkst. metų. Prieš 13 tūkst. metų ledynas galutinai apleido Lietuvą. Jam tirpstant, vanduo pradėjo plūsti į Baltijos jūros dubumą. Taip susiformavo šaltas Baltijos ledyninis ežeras, kuris įvairiais laikotarpiais susijungdavo su Atlanto vandenynu. Šis ežeras egzistavo prieš 13 - 10 tūkst. metų. Kiek vėliau ledynas pasitraukė nuo vidurio Švedijos žemumos. Susiformavo protaka su Atlanto vandenynu. Vėl užslinkus ledynui, ledyninio ežero lygis pradėjo kilti, o jam pasitraukus - jis nukrito apie 40-50 metrų. Atsivėrė dideli sausumos plotai. Taip susiformavo Joldijos jūra,...

Žmonių veiklos įtaka Neringos kraštovaizdžiui
Lankomumo reitingas

Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras, tačiau tai menkai tepadėjo. Radikalesnių priemonių imtasi 1768 metais, kuomet Vitenbergo universiteto profesorius J.O.Titius pirmasis pasiūlo kopas...

Geologijos instituto 1997 m. publikacijų sąrašas
Lankomumo reitingas

Arustienė J., Domaševičius A., Felter A., Gawin A., Hordejuk T., Kielkiewicz B., Mitręga J., Pochla J., Valiūnas J. Groundwaters as Component of the Geopotential // Geology for Environmental Protection and Territorial Planning in the Polish-Lithuanian Cross-Border Area : Atlas. - 1:500 000 / Polish Geological Institute, Geological Survey of Lithuania, Lithuanian Institute of Geology. - Warsaw : Wydawnictwo Kartograficzne Polskiej Agencji Ekologiznej SA, 1997. - P. 21-21. Baltrūnas V. Akmens amžius Pietų Lietuvoje [Stone Age in South Lithuania] // Geologijos akiračiai. - 1997. - Nr. 1. - P. 37-39 : iliustr. - Santr. angl.

Geologijos instituto 1998 m. publikacijų sąrašas
Lankomumo reitingas

Gelumbauskaitė, L.-Ž. (Editor)Bathymetric Map of the Central Baltic Sea. Scale 1:500.000 // LGT Series of Marine Geological Maps / SGU Series Ba no. 54. - 1998. - Vilnius-Uppsala. 2 sheets. [Authors: Gelumbauskaitė, L.-Ž., Holmquist, T., Litvin, V., Malkov, B., Seredenko,S., Stiebriņš, O., Uścinowicz, Sz.]. Grigelis A. (Editor) BALTICA, VOL. 11. Vilnius, ACADEMIA PRESS March 1998. 1-62 pp. ISSN 0067-3064. [An International Yearbook on Geology, Geomorphology and Palaeogeography of the Baltic Sea]. Grigelis A. Centrinės Baltijos dugno nuosėdos // Mokslas ir gyvenimas. - 1998. - Nr. 9. - P. 39-40.

Geologijos instituto 1999 m. publikacijų sąrašas
Lankomumo reitingas

Sidaravičienė N., Valiukevičius J., Paškevičius J. Lietuvos stratigrafiniai padaliniai = Lithuanian Stratigraphic Units = Stratigrafičeskie podrazdelenija Litvy; Parengė Sidaravičienė N.; Lietuvos geologijos tarnyba; Geologijos institutas. - Vilnius : LGT, 1999. - 367, [1] p. - Liet., angl., rus. B. Lietuvoje išleisti moksliniai straipsniai žurnaluose, monografijose, jiems prilyginti žemėlapiai ir kt. Diliūnas J., Dulkytė O. Sorbuojamų cheminių komponentų migracijos analizė kintant jų koncentracijai taršos židinyje [Analysis of sorbing chemical components' migration uhen their concentrations change at the pollution source] // Geologija. - 1999. - Nr. 27. - P. 39-43 : iliustr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: 6 pavad. Diliūnas J.,...

Ar žinote kas tai yra teodolitas?

Taip

Ne

Jūsų lytis: Vaikinas Mergina
 Balsavimo rezultatai
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!