LT   EN   RU  
2019 m. spalio 15 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Hobi
  Hobi
Žvejyba religijoje
Lankomumo reitingas

Prisikėlęs Jėzus mokiniams liepė keliauti į Galilėją, kur žadėjo vėl pasirodyti (Mt 28, 10). Per šį laikotarpį mokiniams teko išgyventi nemaža abejonių ir jiems vis dar buvo neaišku, ko tikėtis, ką daryti (Mk 16, 14; Mt 28, 17). Petras, būdamas veiklus žmogus, vėl ėmėsi žvejybos, mat ją gerai išmanė. Jis dar nežinojo, kaip tapti „žmonių žveju“, tačiau ežere žvejoti jam visai neblogai sekėsi, išskyrus tą naktį, kai ilgai žvejoję nieko nepagavo (plg. Jn21, 3). Pasirodęs Jėzus paragino dar kartą užmesti...

Apie mėgėjišką žvejybą
Lankomumo reitingas

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta (žiūr. žemėlapį)– žuvingiausia Lietuvos vieta. Patekimas į šią teritoriją buvo labai ribotas. Įsikūrus Nemuno deltos regioniniam parkui, žvejams-mėgėjams, turistams ir poilsiautojams šis gamtos kampelis tapo atviresnis, labiau prieinamas. Daugelyje vietų parko administracija įruošė aikšteles poilsiavimui, prieplaukas, apžvalginius bokštelius. Ypač daug dėmesio skiriama žvejams. Šiuo metu mėgėjiška žūklė su licencijomis leidžiama Rusnės saloje ir Minijos upėje nuo žiočių iki Kintų tilto. Licencija galioja 1 parą – nuo saulės patekėjimo iki laidos. Dažniausiai sugaunamos žuvys...

Žvejyba Šilutės rajone
Lankomumo reitingas

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta – žuvingiausia Lietuvos vieta. Vienos licencijos parai(nuo saulės patekėjimo iki laidos) kaina 10 Lt. Mokamas žyminis mokestis, pagal kurį galima žvejoti neišnuomotinuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Prie leidimo pridedamas sąrašas neišnuomotinų vandens telkinių. Šilutės rajono gyventojai dar gali žvejoti iš Šilutės pusės Atmatos upėje, Aukštumalėje nuo Atmatos upės iki Rugulių kaimo pirmosios siurblinės. Leidimai yra vienai dienai (kaina-1 Lt), vienam mėnesiui (kaina-3 Lt), vieneriems metams (kaina-11 Lt).

  Komentarų: 1
Miškai, medžioklė ir žvejyba - Jurbarko rajone
Lankomumo reitingas

Vienoje draugijoje su medžiotojais yra ir 253 žvejai mėgėjai. Mėgėjiškoje žūklėje, 1996 01 01 duomenimis, žvejai sugavo 14274 kg žuvų. Žvejota Nemune, Dubysoje, Šaltuonoje, Viešvilės tvenkinyje, Girdžių, Pašvenčio, Volungiškių, Kalnėnų užtvankose bei kituose rajono vandens telkiniuose. Jurbarko rajone yra du ichtiologiniai draustiniai: Dubysos upės žemupys (iki Klumpės malūno) ir Šešuvies upė iki Upynos įtekėjimo ir Upynos upė. Tai lašišų ir žiobrių nerštavietės. Jurbarkas nuo seno garsėja žiobriais. Vietiniai senieji gyventojai dar prisimena įspūdingas žiobrinių šventes.

Jono žvejyba
Lankomumo reitingas

Žvejyba... taip... žvejoti aš mėgstu... . Negailiu žvejybos reikmenims pinigų nė truputėlio. Labai didelių žuvų pagavęs dar nesu, nes ten, kur žvejoju, tokios paprasčiausiai nesiveisia. Tačiau aš nesijaudinu ir manau, kad man dar viskas priekyje!!! Skyrelyje trumpai supažindinsiu su savo žvejybos įrankiais, jaukais ir t. t. Kur dažniausiai žvejoju? Dažniausiai tenka žvejoti Laukžemio (Eketės) užtvankoje. Ten kuojų yra, bet didelės jos neužauga. Pasitaiko ir lydekų, bet labai retai, todėl aš esu tik vieną pagavęs. Yra plakių, kurie ant slieko kimba visai neblogai. Didžiausia žuvis kurią pagavau Eketėje yra 275 gramus svėrusi kuoja. Rečiau (vieną kartą per metus) žvejoju Minijoje, Tenenyje,...

Žvejyba. Molėtai XIX a. - XX a.
Lankomumo reitingas

Molėtai - ežerų kraštas. XIX a. - XX a. pradžioje daugeliui molėtiškių šalia žemdirbystės žvejyba buvo papildomas pragyvenimo šaltinis. Tai rodo pagrindiniai žvejybos ekspozicijos įrankiai: peikena, žeberklai, svarelis, plūduras, prietaisai tinklams megzti, bučius. Čia aptariame tik mažą dalį turimos kolekcijos. Gausi kolekcija eksponuojama Mindūnų žvejybos muziejuje, esančiame 9 kilometre nuo Molėtų link Ignalinos. Šis verslas buvo perduodamas iš kartos į kartą, nes jam reikėjo turėti specialių įgūdžių ir žinių apie žvejybos laiką ir vietą, prietaisus ir pačias žuvis. Nemaža valstiečių dalis žvejyba užsiiminėjo atliekamu nuo kitų darbų ir laimikį sunaudodavo savo šeimos maistui paįvairinti.

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika (1993-1995 m.)
Lankomumo reitingas

Pagal Lietuvos aplinkos monitoringo programą 1993-1995 metais buvo atliekami žuvų bendrijų ir populiacijų tyrimai Baltijos jūroje, Kuršių mariose, specialiai parinktuose ežeruose ir upėse. Populiacinių parametrų kontrolei parinktos rūšys, įeinančios į vandenų žuvų bendrijų branduolius: Baltijos jūroje - strimėlė ir upinė plekšnė, Kuršių mariose, ežeruose ir upėse - kuoja ir ešerys, o upeliuose - margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis (Virbickas, 1989; Kesminas, 1991; Repečka, 1984). Kuojų, ešerių ir plekšnių populiacijos yra tiriamos su Baltija besiribojančių šalių aplinkos monitoringo sistemoje. Šiame darbe...

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Baltijos jūra
Lankomumo reitingas

Vykdant monitoringo programą Baltijos jūroje sužvejota 12 rūšių žuvų. Buvo sugauta tiek jūrinių, tiek gėlavandenių bei praeivių žuvų. Dominavo jūrinės žuvų rūšys (strimelė, upinė plekšnė, uotas) bei praeivė žuvis - žiobris. Ypač dažna buvo strimelė ir upinė plekšnė bei gėlavandenės rūšys - starkis, ešerys. Kitos žuvų rūšys buvo sužvejojamos kur kas rečiau - nedideliais kiekiais sužvejota stinta, sykas, kuoja, plakis. Arčiau kranto buvo sužvejojama daugiau žuvų rūšių ir jų biomasė buvo aukštesnė. Baltijos jūros priekrantėje gana didelis ir žiobrio gausumas. Vyravo nesubrendę individai, tačiau pasitaikė ir neseniai išneršusių bei subrendusių žuvų. Uoto bei upinės plekšnės populiacijose taip pat dominavo jaunikliai....

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Kuršių marios
Lankomumo reitingas

Kuršių mariose sužvejotų žuvų rūšių skaičius (11 rūšių žuvų) nedaug skyrėsi įvairiais metais. Kaip ir ankstesniais metais, tiek pagal gausumą, tiek pagal biomasę ryškiai dominavo 4 žuvų rūšys: kuoja, pūgžlys, plakis ir ešerys. Kitos žuvų rūšys, tarp jų ir vertingosios bei jų jaunikliai (starkis, karšis, žiobris, salatis), buvo sužvejotos palyginti nedideliais kiekiais. Tai, kad ryškiai dominavo karpinės, daugiausia bentosu mintančios žuvys bei pūgžliai, liudija aukštą marių eutrofikacijos lygį. Stebina gana mažas vertingų žuvų rūšių, ypač plėšriųjų, gausumas. Kuršių mariose 1993-1995 m. laikotarpiu, dėl verslinės žvejybos reorganizacijos ir intensyvios žvejybos, pastebimos ryškios žuvų gausumo ir biomasės mažėjimo tendencijos. Žuvų gausumas vienai...

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Ežerai
Lankomumo reitingas

Monitoringas vykdytas skirtingo trofinio lygio ežeruose. Dusios, Platelių ir Tauragnų ežerai priklauso mezotrofiniam, Lukstas - eutrofiniam, o Žuvintas - hipertrofiniam ežerų tipams. Pagal ežerų bendrijų klasifikaciją (Virbickas, 1989) Dusios ir Tauragnų ežerai priklauso pirmam, “stintiniam” tipui, 7 - 8 variantams, Platelių antram, “seliaviniam” tipui, 1 variantui. Šiuose giliuose ežeruose į bendrijų branduolius įeina šaltamėgės žuvys - stintelės, seliavos, o Platelių ežere - seliavos, sykai. Be jų, žuvų bendrijų branduoliuose dar vyrauja Dusios ežere - ešerys, pūgžlys, kuoja, Tauragnų ež. - kuoja, ešerys, karšis, Platelių ežere - ešerys, kuoja. Luksto ežeras priklauso trečiam, “aukšliniam” tipui, 16 variantui, kur pagrindinės dominuojančios rūšys...

  Komentarų: 1
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!