Be perstojo šypsaisi praeiviams, sukinėjiesi priešais veidrodį ir bijai gaminti valgyti, nes tikrai žinai - persūdysi! Taigi įsimylėjai! Ir visos tavo mintys vien apie jį. Ką gi, tavęs laukia nuostabus metas. Tiktai neužmiršk ankstesnės patirties, - savo ir kitų, - kad bent šį kartą viskas susiklostytų būtent taip, kaip tu svajojai.

KAS YRA ĮSIMYLĖJIMAS?

Psichologijos požiūriu, įsimylėjimas mažai kuo skiriasi nuo bet kokios kitos persekiojančios idėjos. Pavyzdžiui, tave sužavėjo be galo madinga ir labai brangi rankinė, ir nuolat šmėžuoja tau prieš akis. Kur bebūtum, jeigu kuri nors iš praeivių ją turės, tu pirma tai pastebėsi. Todėl netrukus tau ims atrodyti, kad madingąja rankine "jau seniai džiaugiasi visas pasaulis, išskyrus tave vieną".

Įsimylėjimas - ne pirmasis meilės etapas, o visiškai savarankiškas jausmas. Šie abu jausmai užgimsta ir vystosi kiekvienas pagal savo dėsningumus ir tiktai išoriškai primena vienas kitą. Įsimylėjimų, neperaugančių į meilę, ženkliai daugiau, negu peraugančiųjų. Be to, meilė gali užgimti ir be įsimylėjimo.

Įsimylėjėliai tikrąja to žodžio prasme "pameta galvas". Tai patvirtino neseniai Milano universitete atlikti tyrimai. Mokslininkai nustatė, kad įsimylėjėlių kraujyje labai sumažėja sąveiką tarp galvos smegenų nervinių ląstelių aktyvinančio baltymo lygis. Todėl nervinės reakcijos akivaizdžiai sulėtėja. Biochemikų stebėjimus patvirtino ir psichologai: jų nuomone, įsimylėjėlių elgesys labai panašus į elgesį žmonių, kurių silpna nervų sistema, - neurastenikų. Tai ypač ryšku pirmojoje įsimylėjimo stadijoje. Tiesa, vėliau psichinis žmogaus balansas normalizuojasi.

Įsimylėjimas - tai jausmas, kurį palaiko ne tik hormonai. Jam turi įtakos svajos, fantazijos, spėjimai, troškimai, emociniai išgyvenimai, pavasaris, atostogos, trumpi susitikimai bei dar daug kas kito.

IŠ KLAIDŲ REIKIA MOKYTIS

Pateikiame keletą pačių dažniausių klaidų, kurias mes darome būdamos įsimylėjusios ir vedinos pačių geriausių ketinimų.

Atvira knyga

Tu pradedi jam rašyti SMS žinutes, kuriose nuolat skundiesi, kad beprotiškai pasiilgsti vos jis nuo tavęs nutolsta nors per šimtą metrų. Vos tik tau nutinka kas nors įdomesnio, taip pat pirmiausiai skubi papasakoti apie tai būtent jam. Dėl to jo telefonas net įkaitęs nuo tavo skambučių. O kartais tau norisi jį apkabinti taip stipriai, su tokia meile... jog tai gali būti netgi pavojinga sveikatai. Vos tik sugrįžusi iš kur nors tuojau skubi pasakoti, kur buvai, ką matei, kiek kuris daiktas kainavo parduotuvėje ir apie ką tu kalbėjai su drauge...

Tu - už atvirus ir sąžiningus santykius. Tave taip mokė dar vaikystėje. Tai kodėl slapukauti ir išsisukinėti? Jeigu nori paskambinti - skambini, nori papasakoti, kaip sekasi draugės mamai su naujuoju vyru - pasakoji.

Išvada: pasitikėjimas - labai gražu ir pagirtina. Tačiau ir juo nereikia piktnaudžiauti. Neskubink įvykių, kad jūsų santykiai "neperdegtų" dar neįsibėgėję. "Atvira knyga" nekelia susidomėjimo.

Atsiduodi savo jausmui be išlygų

Štai jis, kurio taip ilgai ieškojai! Jūs nuolat kartu. Šiame etape labai didelė galimybė tapti savo aistros įkaitais - drauge linksmintis, tą patį skaityti, valgyti, gerti. Ir taip panirti vienam į kitą, kad kiti draugai taptų be galo tolimi ir nereikalingi. Žodžiu, visiškas susiliejimas vieno su kitu. Kol į jūsų paieškas bus pasiųsta "gelbėtojų grupė".

Ir jau tikrai blogai, kai į jo klausimą, kokia muzika tau patinka, tu būsi pasirengusi atsakyti: "Tokia pati, kaip ir tau, mielasis".

Išvada: absoliuti harmonija tokioje naujai užgimusių dvynių salelėje tęsis neilgai. Labai greitai vienas iš jūsų - būtent tas, kurio skonį perima kitas partneris - tiesiog pajus nuobodulį.

Fazė, kai du žmonės netgi buityje tampa vieniu, labai svarbi tarpusavio santykių vystymuisi. Bet reikia jausti ir subtilią ribą, kai žavėjimasis pereina į susierzinimą.

Visiškai įmanoma, kad tavo mylimasis bus ne toks jau ir laimingas, jei tu eilinį kartą atsisakei vakarėlio su draugėmis norėdama su juo ir jo bičiuliu pažiūrėti krepšinio varžybas. Suteik galimybę ir jam truputį tavęs pasiilgti.

Aš viską sprendžiu pati

Įsimylėjimo dėka tu jauti naujų jėgų antplūdį, nepatirtą dvasinį pakilimą. Norisi visiems aplinkui dovanoti laimę. Todėl tu iš anksto susitari su vieniša drauge dėl remonto darbų, kuriuos taip puikiai moka atlikti tavo mylimasis (jis juk taip šauniai taiso maišytuvus, kabina užuolaidas, stumdo baldus). Tu jau žinai, su kuo jūs vakarieniausite penktadienio vakare, kur būsite Šv. Valentino dieną, kam jis paskolins savo DVD... Tavo iniciatyvoms nėra ribų.

Išvada: ką jau čia bepasakysi - vyrai nemėgsta, kai sprendžiama už juos. Be to, kiekvienam žmogui reikalinga sava erdvė.

Mūsų laikais ne taip jau svarbus pasiskirstymas vaidmenimis, bet vis tiek nereikėtų užmiršti, kad vyras - užkariautojas iš prigimties. Todėl neatimk iš jo galimybės pademonstruoti atitinkamas savybes. Be to, kur garantijos, kad netrukus tau neatsibos pasikliauti vien savo iniciatyvumu? Juk tu nenorėtum visą likusį gyvenimą jį skatinti bei motyvuoti? Todėl lengviau nedaryti tokios klaidos santykių pradžioje.

Jis - pats geriausias

Aistringų pasimatymų ir išsiskyrimų laikotarpiu tau gali pasirodyti, kad jis būtent toks, kokį ir įsivaizdavai savo mylimąjį svajonėse. Pats narsiausias, pats protingiausias, pats stipriausias...

Išvada: visa tai gali neturėti nieko bendro su realiu žmogumi. Kol jūs dar mažai pažįstami (nors tau ir atrodo, kad žinai jį visą šimtmetį), gali būti, kad tu tiesiog priskiri jam tas savybes, kurių jis neturi ir niekada neturėjo. Ir nenori pastebėti trūkumų.

Įsimylėjimo periodu visos tavo pasirinktojo keistenybės ir trūkumai tėra suvokiami kaip mielas originalumo pasireiškimas, arba ir visai nepastebimi. Tačiau vėliau jie gali tapti problema. Todėl būk nuosekli. Jeigu šiandien tau nekelia nepatogumų jo penkiametė duktė iš pirmos santuokos, o kasvakar išgeriamus porą butelių alaus esi linkusi pateisinti tiesiog šio gėrimo pomėgiu, tai pagalvok, ar vėliau nedaužysi lėkščių, šaukdama "alkoholikas!", ar nereikalausi, kad jis visai nustotų susitikinėti su dukra. Jis nepasikeis. O į tavo priekaištus tikriausiai tik atrėš: "Aš juk nieko nuo tavęs neslėpiau". Ir tu į tai atsakyti neturėsi ko. Todėl geriau turėk savo principus ir iš karto nuspręsk, ar tinka tau šis vyriškis, ar ne. Jeigu atsakymas neigiamas, tuomet nereikia net mėginti laimės su juo.

Meilė viską gali

Kai kurios iš mūsų santykių pradžioje yra šventai įsitikinusios, jog svarbiausia - mylėti vienas kitą, o visa kita "susitvarkys". Bei jeigu kažkas nesiseka, vienareikšmiškai nusprendžia: "Vadinasi, mes per menkai mylėjome".

Išvada: nereiktų užmiršti, kad meilė - tarsi darbas, kuris nuolat reikalauja naujų pastangų.
Nuo klaidų niekas neapdraustas. O jeigu toks "draudimas" ir egzistuotų, vargu ar būtų paklausus. Juk įsimylėti, liūdėti, viltis, klysti - taip puiku ir žmogiška...