Liūdnai nušvies areną saulė
Paskendus kraujo patale,
Išnyko gėris šiam pasauly,
Kas buvo - nebegriš jau niekada.

Žemelapyje būsi vienas
Lydės tave tiktai dvasia,
Prispauski "railą" prie savos širdies
Ir šalta tau nebus jau niekada.

Net Dievo karstas nebylys
Nugrimzdo savo mirtyse
Suvalgęs tūkstančius gyvybių,
Jisai ramus - kaip niekada.

Ir skausmo jokio nebelieka
Jausmų, košmarų ar vilties...
Apsižvalgyk aplinkui, broli,
Tu nelikai čia vienas, pažiurek!

Paniurę stovi bendražygiai,
Nuleistos galvos, kruvini šalmai
Akyse ryžtas nenurimęs,
Ir nuo kovų dar įsitempę jų veidai...

Paliki viską drauge mano
Pakilk erdvėn su manimi,
Sapnuoti juk nedraudžia niekas
O ypač - jei sapnai tikri.