Maždaug 1500 m. pr. Kr. Amerikoje Meksikos įlankoje susikūrė almekų civilizacija. Žinių apie juos išliko ne daug, tačiau lingvistai teigia, kad žodis „kakava“ pirmą kartą buvo paminėtas maždaug 1000 m. pr. Kr., kai actekų civilizacija žymiai progresavo. Kakavmedis, lotyniškai Theobroma cacao, išvertus reiškia „dievų maistas“. Almekai jį laikė pačiu gražiausiu „rojaus medžiu“. Almekų civilizaciją pakeitė majai. Majai atvyko į šiaurinę Gvatemalą maždaug 1000 m. pr. Kr. Iki tol jie gyveno Gvatemalos ir Meksikos provincijos Čiapas plokštumose. Ten kakavmedžiai buvo reti...

Kakavmedis, kakavos pupelės bei šokoladas pasklido po pasaulį Imperializmo laikotarpiu. Pirmasis europietis pažinęs kakavos pupeles buvo Kristupas Kolumbas. 1502 rugpjūčio 15 dieną, savo ketvirtosios kelionės į Ameriką metu, netoli nuo dabartinio Hondūro krantų, Kolumbas ir jo įgula netikėtai susidūrė su didele kanoja, kuri ispanams pasirodė lyg irklinis karo laivas, pripildyta vietinių prekių, skirtų pardavimui – o tarp jų ir kakavos pupelių. Kolumbo įgula pasisavino kanoją su prekėmis. Vėliau, Kolumbo sūnus Ferdinandas rašė apie šį susidūrimą. Jis buvo nustebintas tuo, kaip...

Kai kakavos įsigyti tapo lengviau, buvo pradėta eksperimentuoti, ieškoti naujų jos panaudojimo būdų. Tačiau buvo ir tokių, kurie priešinosi šokolado plitimui. Pavyzdžiui, Prūsijoje Fridrichas III buvo griežtai uždraudęs šokolado vartojimą. 1674 metais šokoladas buvo pradėtas naudoti pyragų, šerbetų ir kitų produktų gamybai. 1828 metais prasidėjo “modernaus šokolado” era. Tuometinis olandų šokolado gamintojas Conrad J. van Houten užpatentavo nebrangų kakavos sviesto išgavimo iš skrudintų kakavos pupelių metodą. Pirmą kartą kakavos sviestas, kaip ir daugelis kitų atradimų, buvo išskirtas atsitiktinai. Vienas darbininkas...

Augalas, ant kurio “auga” šokoladas – kakavmedis (Theobroma cacao). Jis kilęs ištropinių visad žaliuojančių Lotynų ir Vidurio Amerikos miškų, nusidriekusių tarp Meksikos ir Šiaurės Amazonės baseino. Botanikai teigia, kad prieš 4000 metų tai buvo laukiniai medžiai. Natūralioje gamtoje kakavmedžiai užauga iki 12 metrų aukščio. Kultūriniai kakavmedžiai žymiai mažesni, nes juos dažnai apipjausto ir jie tesiekia 4,7 – 7,5 metro aukščio. Plantacijose kakavmedžiai auginami 20-30 metų, nors natūraliose augimvietėse jie gali derėti net iki 80-100 metų. Didžiausias sausų pupelių derlius (200-500...

Suvalgę 100 gramų šokolado plytelę, gauname net 550 kcal (2300 kJ), todėl nuo seno šokoladu papildomi lakūnų, kosmonautų, narų, sportininkų, ypač kopiančių į kalnus, studentų (egzaminų sesijų metu) maisto daviniai. Juodasis šokoladas, kurio sudėtyje yra mažiau nei 50% sausųjų kakavos medžiagų yra per švelnus. Žinoma, šokolade yra ir cukraus. Michel’is Chaudun’as, Paryžiaus šokoladininkas teigia, kad cukrus šokoladui reikalingas kaip mėsai druska. Cukrus ne tik paskanina šokoladą, bet ir taip pat suardo. Kitas ingridientas, kuris naudojamas šokoladui paskaninti – vanilė. Ją...

Jūs be abejo žinote, kad kartais kremtant šokoladą, galima rasti riešutų. Bet ar teko kada nors užkąsti šokolado su riešutų pėdsakais? Žodis pėdsakai gal kai kam kelia šypseną, bet žmonėms, kurie kenčia nuo alerginių susirgimų, tai yra labai svarbi informacija, kuri papildomai žymima ant šokolado pakuočių, batonėlių, šokolado plytelių. Žymėti ant pakuotės riešutų ar baltymų pėdsakus nėra privaloma. Kai kurios įmonės tai daro savanoriškai. Riešuto pėdsakas nėra riešuto skeveldra, gabalėlis ar lukštas, kurį galėtume pajusti valgydami šokoladą. Kalbama apie teorinę...

Šokolado chemijos negali iššifruoti jokia moderniausia laboratorinė technika. Nei mikroskopo nei kito kokio įrenginio pagalba neįmanoma nustatyti šokolado skonio, todėl viską sprendžia degustatoriai. Šokolado skonis vertinamas specialioje kameroje, kuri apšviesta silpnai žalsva ar rausva šviesa – dėl tokio apšvietimo visi mėginiai atrodo vienodai neapetitiškai. Šokolado kokybę turi apspresti tik burna ir nosis. Pirmiausiai atidarant saldainių dėžutę ar šokolado plytelę turime patikrinti ar yra geras šokolado aromatas. Neturi jaustis jokiu cheminių priemaišų, nei kokoso riešutų kvapo. Taip pat neturi būti pasidengęs...

400 g maltos jautienos, 4 kiaušiniai, ½ šaukštelio druskos, ¼ šaukštelio maltų juodųjų pipirų, 60 g avižinių dribsnių, 1 svogūnas, 3 šaukštai miltų, 2 šaukštai sviesto, 350 ml jogurto, 80 g šokolado, 1 šaukštas maltų kmynų. Mėsą sumaišyti su 1 kiaušiniu, druska, pipirais ir avižiniais dribsniais. Svogūną supjaustyti smulkiais kubeliais, suberti į mėsą ir išmaišyti. Suformuoti 12 apvalių kukulių ir apvolioti miltuose. Keptuvėje ištirpinti sviestą ir pakepinti kukulius. Po to juos perdėti į kepimo indą ir pašauti į orkaitę, kepti...

XVIII-XIX amžiuje šokolado verslą pradėjo Philippe’as Suchard, Miltono Hershey šeimos. Drauge su šio verslo suklestėjimu Europoje šokoladas pradėtas gaminti ir Lietuvoje – 1888 metais pradėjo veikti pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė Kaune. Dabar šį įmonė vadinasi AB “Kraft Foods Lietuva” ir šiuo metu gamina šokoladą ir saldainius. Vėliau atsidarė šokolado fabrikas Šiauliuose. tai sietina su O. L. Koganų saldainių ir šokolado fabriko įkūrimu 1885m. Kasmet įmonė parduodavo apie 40 tūkstančių pūdų (pūdas -16,3805kg.) savo gaminių, kurių vertė buvo apie...

Sakoma, kad šokoladas gali sukelti spuoguotumą, dantų ėduonį, kad tai yra tukinantis bei nemaistingas produktas. Taip pat manoma, kad šokoladas veikia kaip antidepresantas bei afrodiziakas. Taigi, kokį poveikį šokoladas daro mūsų sveikatai? Blogas šokolado poveikis dažnai yra pervertinamas. Pensilvanijos medicinos mokykla ir JAV Karinio Jūrų Laivyno akademija padarė eksperimentus, kurių rezultztai parodė, kad šokolado valgymas (ar nevalgymas) nedaro jokios įtakos spuoguotumui [14]. Taip pat klaidingai manoma, kad šokoladas gali sukelti dantų ėduonį. Tyrimai rodo, kad šokolade esantis kakavos sviestas apsaugo...