LT   EN   RU  
2020 m. balandžio 8 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Lietuvių valgiai
  Kulinarija > Lietuvių valgiai
Kulinarai turi savo patroną
Lankomumo reitingas

Viduramžiais Europoje, o taip pat ir Lietuvoje kulinarai ir konditeriai, kaip ir kitų amatų meistrai, privalėjo turėti savo šventąjį užtarėją, globėją, patroną. Tam reikalui buvo pasirinktas šventasis kankinys Laurynas, kuris 258 m. buvo gyvas sudegintas ant žarijų, beje šventasis Laurynas yra ir globėjas nuo gaisrų. Būtų gražu, kad ir dabar Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, maitinimo įmonių savininkai, kepyklų, mėsinių, didžiųjų maisto parduotuvių tinklai, turintys kepyklas ir kulinarijos cechus bei kitokių maisto įmonių savininkai ir valdytojai atgaivintų viduramžiais gyvavusius papročius Šventojo Lauryno dieną, t.y. rugpjūčio 10 d. ruoštų savo miestuose, miesteliuose ir kaimuose vaišes, padengtų stalus, prie kurių pakviestų...

 Vincentas Sakas
Moterims netiktų dirbti virtuvėje
Lankomumo reitingas

Kad moterys nuo senų senovės daugelyje civilizacijų negalėjo ir negali dirbti kulinarinio darbo šiuolaikinis mokslas aiškina vyriškų ir moteriškų lyčių ir hormonų skirtumu, bei iš to išsivysčiusiais vienokiais ar kitokiais gebėjimais, receptoriniais pojūčiais, higieniniais dalykais ir pan. (Neduokdie, čia jokiu būdu nenorima įžeisti moterų, be kurių jokia vyrų egzistencija ir veikla netenka savo prasmės, ir todėl visa vyrija privalo jas ypatingai gerbti, puoselėti ir mylėti, ir, juolab, neleisti joms dirbti tokių sunkių, alinančių ir daug laiko atimančių virtuvės darbų. Todėl ir reikia barti visus valdžios vyrus, kad Europoje tik vienintelėje Lietuvoje, lyg kokiais atsilikusiais sovietiniais laikais taip žiauriai ekspluatuojamos moterys...

 Vincentas Sakas   Komentarų: 1
Senovėje lietuviai garsėjo savo puotomis
Lankomumo reitingas

Lietuvos kulinarai, konditeriai (arba kaip dabar prastuomenėje priimta vadinti - virėjai ir kepėjai) nuo senų senovės garsėjo savo kūrybiškumu ir meistriškumu, matyt, ne be reikalo viduramžiais didikai ir bajorai juos vadino archimagyrais ir magyrais (nuo graikiško žodžio mageiros - virėjas) net iki 17 amžiaus ir šiuos magus, tuos virtuvės burtininkus vežiodavosi su savimi po visą pasaulį, pridėdavo kaip kraitį per vaikų santuokas. Prisiminkime, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai, kunigaikščiai, didikai ir bajorai buvo susigiminiavę ne tik su Bizantijos ir Romos imperatoriškomis šeimomis, bet ir su Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Čekijos, Rusijos, Moldavijos ir t.t. ir pan. kunigaikščiais, didikais...

 Vincentas Sakas
Senovėje lietuviai mokėjo skaniau valgyti
Lankomumo reitingas

Kulinarija jokiu būdu nėra taukuotu pilvu virėjos triūsas, “patrauklios išvaizdos, skanių ir maistingų valgių gaminimo technologija”, - kaip aiškina Lietuvos tarybinė enciklopedija, (beje, ji taip pat aiškina, kad kompiuteris yra tik skaičiavimo mašinėlė). Kulinarija civilizuotame pasaulyje suvokiama žymiai plačiau, - ji apima tautos istorijos ir etnologijos vystymąsi, žemės ūkio ir pramonės raidą, prekybos atsiradimą ir vyksmą, kultūros, moralės ir etikos raidą. Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš 2000 metų baltų tautos augino rugius, kviečius, miežius, avižas, lęšius, soras, žirnius, pupas, vėliau ir grikius ir, matyt, ne tam, kad jais iš patrankų į žvirblius šaudytų...Nereikėtų pamiršti ir to, kad baltai...

 Vincentas Sakas
Literatūra apie lietuvių valgius ir gėrimus
Lankomumo reitingas

1. Abaravičius A., Mikalauskaitė D. Kai kurių Aukšatitijos rajonų gyventojų mityba.//Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1983 ir 1984 metais. Vilnius, 1985. 2. Adomavičienė E. Kleckai.// Kraštotyra, 24 knyga. Vilnius, 1990. 3. Adomavičienė E. Krikštynos//Kraštotyra. Kaunas.1990 4. Agurkų laikraštis. Vilnius, 1999. 5. Andriuškevičius A. Užgavėnės Grūšlaukyje // Kraštotyra. Vilnius, 1969 6. Arbačiauskienė L., Navickaitė J. Gaidės apylinkės kolūkiečių mityba.// Gaidės ir Rimšės apylinkės. Vilnius, 1969. 7. Arbačiauskienė L. Mitybos papročiai. //Eržvilkas. Vilnius, 1970. 8. Augustienė V. Tinkama dieta – sveikata. Vilnius, 1991.

Ką labiau mėgstate?

Cepelinus

Balandėlius

Nemėgstu abiejų

Jūsų lytis: Vaikinas Mergina
 Balsavimo rezultatai

Reikalingi rėmėjai

Esu paruošęs spaudai sekančius leidinius:
1. Lietuvos kulinarijos enciklopedija: Lietuvių valgiai iš žvėrienos, laukinės paukštienos ir gėlavandenės žuvies“. Trys tomai.
2. „Lietuvos kulinarijos enciklopedija: Kulinarinių terminų žodynas“
3. „Lietuvos kulinarijos enciklopedija: Raritetas. D.Sakas-Sakavičius. „Šeimininkėms vadovėlis. 500 lietuviškų valgių receptų nuo 1901 metų.“
4. „Lietuvos kulinarijos enciklopedija: XVI amžiaus Lietuvos didikų ir bajorų valgiai“
5. „Lietuvos kulinarijos enciklopedija: Šių dienų daržovės, vaisiai ir uogos. Jų maistinė sudėtis, laikymo ir gamybos sąlygos“
6. „Lietuvos kulinarijos enciklopedija: Maisto gamybos vadovėlis virėjų mokykloms“
7. „Lietuvos kulinarijos enciklopedija: Maisto gamybos technologija. Vadovėlis maisto gamybos technologams“
8. „Lietuvos kulinarijos enciklopedija: Prieskoniai, vartojami Lietuvoje nuo seniausių laikų iki dabar su senovinių Lietuvos didikų ir bajorų valgių receptais. 170 prieskonių ir 90 prieskonių mišinių.“
9. „Labai gardžiai valgau ir akyvaizdžiai lieknėjų: skaniausi daržovių, vaisių ir uogų, žuvies, paukštienos, mėsos patiekalai“. Ši knyga taptų bestseleriu, nes visi receptai yra sudaryti remiantis suderintos mitybos bei Pietų jūrų dietos principais ir išbandyti praktikoje. Rezultatai tiesiog neįtikėtini, nes per pirmą savaitę netenkama 10 kg, o paskui visą laiką svoris krenta tolygiai iki normalaus.

Aš, deja, esu tik kulinarijos specialistas ir žinovas, bet neturiu verslininko savybių, neturiu nei laiko, nei įtakingų draugų, nei rėmėjų, kurie galėtų paremti šių knygų iliustracinės medžiagos ruošimą.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas
Tel. 8~46 35 02 92. Mob tel. 8~617 24 338
El.paštas: vincentas.sakas@one.lt

   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!