Žinot, nesu mėgėja tokių romantiškų dalykėlių, na, tik ne rašant. Paskaityti kitų istorijas visada smagu :)
Tačiau dabar mane apėmė tokia keista nuotaika…

Pažiūrėjau video iš youtube, kur liūtukas, augintas pas žmones, buvo paleistas į laisvę ir vėliau tie žmonės atvyko aplankyti jo. Prižiūrėtojai sakė, jog liūtas žmonių nebeatpažins, tačiau šis atbėgo, puolė glėbesčiuotis ir t.t. Iš pradžių galvojau, jog puola tuos vyrus, bet ne, jis tikrai buvo jų pasiilgęs :) Tokie vaizdai ir dar fone skambanti atitinkama muzika priverčia apsiašaroti. Bent jau man pravirkti nereikia didelių pastangų - jei tik kas mielo, gražaus ir liūdno, tuoj tuoj Niagaros kriokliai pasirodo.

Na, tada, po to video, pažiūrėjau dar vieną su liūdna meilės istorija. Tralialia, vaikinukas ir mergina mylėjo vienas kitą, bet kai nusprendė galų gale po tiek metų susitikti, lėktuvas, kuriuo skrido mergina, sudužo. Jie taip ir nespėjo garsiai vienas kitam ištarti “aš tave myliu”.

Žodžiu, įrašo moralas yra toks - niekada nebijokite pasakyti kažkam “myliu”. Tai trumpas žodis, bet ištartas nuoširdžiai jis įgauna kitokią prasmę. Tokią… kurią sunku apibūdinti. Laikas niekada nesustos, nepalauks, kada būsi pasiruošęs, jis visuomet bėgs ir bėgs. Tad brangiam žmogui meilės negaila, tik reikia pasakyti tai, jog jis žinotų tokį dalyką ir visuomet jus nešiotųsi širdyje.

Va toks trumpas ir romantiškai saldus mano šio vakaro pasakojimėlis :) Gerai praleiskite vakarą su artimais žmonėmis.