Kiekvienas sapnų srityje turime savą praktiką. Tik kartais kyla klausimas: kuri realybė yra realesnė? – sapnas ar gyvenimas?
Sąmoningą sapnavimą galima praktikuoti, arba jis vyksta tiesiog natūraliai. Aš priklausau antrąjam tipui, kadangi sapnuose dažnai suvokiu, jog pati galiu juos režisuoti pagal savo kuriamą scenarijų. O jūs? Ar teko pabandyti pabusti sapne? Suvokti jog sapnuoji? Sapnuose įgyvendinti svajones? Skraidyti? Sovokti ir sapne veikti logiškai? O gal susapnuoti šio sezono savo gyvenimo muilo operos seriją? Smagu.
Jau kurį laiką domiuosi hipnoze. Viskas, kas iki tol buvo žinoma apie sapnus, ir ypač apie kvailus sapnininkus – virto dulkėmis. Sapnas – individualus tavo pasąmonės kuriamas produktas. Tu esi jo šeimininkas, vadinasi, gali sapnus užsakyti – tarsi periodinius laikraščius pašto skyriuje. Juose taip pat gali aiškintis įvairias tave kamuojančias problemas, surasti atsakymus į rūpimus klausimus. Tai panašu į radarą, kurio pagalba gali gaudyti naujas idėjas. Sapnuose iškyla tavo tikrieji dvasios poreikiai, kurių plika akimi galbūt realybėje ir nepastebėsi. Sapnuodamas nesąmoningai atsistoji priešais savo paties atspindį. Hipnozės metu, aktyvuojama pasąmonė, o tuo tarpu sąmonė slopinama, tačiau neišnykusi pereina į antrą planą. Miegas taip pat skirstomas į keturias fazes pagal būsenas bei taip vadinamą REM – aktyvųjį miegą. Klaidinga manyti, jog sapnuojame visą naktį. Tai paprastai gana trumpas procesas įeinant į delta fazę – dalinę nejautros būseną. Tuomet vaizdiniai būna pakankamai ryškūs, tačiau trumpi, trunkantys nuo kelių, iki keliolikos minučių. Užmikti vidutiniškai prireikia septynių minučių.
Pirmoje miego fazėje, kuri trunka penkias – dešimt minučių, mes atpalaiduojame savo raumenis. Akių vyzdžiai susitraukia, mus apninka mieguistumo būsena, jaučiame malonų nuovargį. Antroje miego stadijoje mes įeiname į vadinamąją lengvą miego ašį, kuomet kūno temperatūra kiek nukrinta, kraujo apytaka sulėtėja, akių obuoliai praranda jautrumą aplinkai. Žmogų sunkiausia pažadinti kuomet jis yra trečioje – ketvirtoje stadijoje. Delta lygmenyje smegenų vibracijos ypač sulėtėja. Pažadintas šioje stadijoje žmogus keletą sekundžių negali susivokti situacijoje, veiksmų kordinacija absoliučiai sutrikusi, reakcija į dirgiklius minimali.
O ką mes veikiame likusią nakties dalį? Paprasčiausiai ilsimės. Kraujo apytaka sulėtėja, išnaudojame mažai energijos, o sąmonė skirsto miegą į blokus, kurio trukmė apie 2,5 val. Neveltui patariama miegoti apytikriai tris blokus – 7 valandas. Mūsų smegenų vibracijos sulėtėja iki 7-5 Hz/sek. Sapnai koncentruojasi pasąmonei perėjus į trečiąjį bloką. Dažniausiai ryte mes linkę pabusti iš saldaus sapno, kurį nutraukia rytinis žadintuvo pypsėjimas. Beje, žmogus per naktį vidutiniškai susapnuoja keturis – šešis skirtingus trumpametražius filmukus.
Sąmoningi, dar kitaip vadinami liucidiniai sapnai, žinomi jau senovės Mesopotamijos, Egipto bei Antikinės Graikijos kultūrose. Daugelis pačių neįtikėčiausių atradimų mokslo srityje taip pat buvo … susapnuoti. Kad ir garsioji 1869 m. sukurta D. Mendelejevo periodinė cheminių elementų lentelė. O JAV prezidentas A. Linkolnas 1865 m. susapnavo savo mirtį. Po poros savaičių jo sapnui buvo lemta išsipildyti.
Įdomu tai, jog vaizdinius sapnuose matome 100%, regime šešis – septynis spalvotus sapnus iš dešimties, apie 70% mūsų sapnų vienaip ar kitaip yra įgarsinti, fiziniai pojūčiai pasireiškia vidutiniškai kas dešimtame sapne. Tačiau tik viename sapne iš šimto sugebame jausti skonį ar užuosti kvapą, verkti ar šypsotis realiai. Tik 0,5% mūsų sapnų paremti realiais išgyvenimais ir sugebėjimais jausti skausmą, prasideda traukuliai, nevalingi judesiai. Mūsų smegenys imituoja realų pasaulį, kuriame mes atliekame konkretų veiksmą, arba tampame jo stebėtojais. Sapnuodami jog skraidome, mes realiai nepuolame šokti pro balkoną iš devinto aukšto žemyn galva (dažniausiai). Mūsų kūnas nepaklūsta pasąmonės sunčiamims signalams. Sąmonė tik priima impulsus, kuriuos dėlioja kaip puzzlės detales sukurtoje erdvėje. Smegenyse vyksta procesas, kuris primena du polius – teigiamą ir neigiamą. Smegenys tuo pačiu metu dalyvauja veiksmo sukūryje, o už motorinius veiksmus atsakinga sritis automatiškai blokuojama. Todėl mes sapnuodami žirgų lenktynes, patys nuogi po kambarį nelakstome (lunatikai – atskira sutrikimų rūšis).
Reikėtų paminėti REM miego stadiją. Tai aktyvus miegas, kuriame praleidžiame 20% per visą miego ciklą. Šioje stadijoje maži vaikai nesulaiko šlapimo, o vyrai … ryte vakarykštį sapną primena viskas, kas dar užsiliko ant paklodės. Tuomet kvėpavimas pagreitėja, širdies darbas padažnėja. Būdami būtent šiame lygmenyje, mes galime sąmoningai išmokti valdyti savo sapnus. Kaip? Daug teorijų, kurios kiekvienam veikia skirtingai. Paprastas patarimas: prieš užmigdami prisiminkite kuo detaliau savo dienos įvykius arba mintimis planuokite rytdienos darbus. Jūsų mintys pereis į miego stadiją, kurioje netikėtai … atsibusite. Taip pat save galite programuoti teigdami, jog sugebėsite kontroliuoti savo mintis, liksite sąmoningi. Dar viena galimybė – tiesiog stipriai norėkite susapnuoti konkretų veiksmą, žmogų ar situaciją. Paprastas patarimas – tik pabudę trumpai užsirašykite viską, ką gebate atsiminti, nes sapnai turi įprotį sietis tarpusavyje.
Bandykite, nes man paprasčiausiai nieko daryti ir nereikia. Praktika, atsinešta iš gilios vaikystės. Nori susapnuoti savo princą ant balto merso? – pirmyn. Nebuvai Egipte? – kame problema. Pasiilgai šeimyniškių, kurie aria Airijos braškių laukuose? – be problemų. Velniškai veikia. O visiems skeptikams ir šeip nenusisekusios valios pesimistams – nebandykite. Pavojinga jūsų ir taip šlubuojančiai dvasios sveikatai. Po tokių sapnų išvis nebežinosite ką daryti – nebeskirsite realybės nei dieną, nei naktį. Skausmingai susižalosite, nes būsite priversti pa(si)keisti :D
