Ištrauka iš straipsnio: ,,Moterys ir rinkimai''/Moterys Lietuvoje. - Vilnius: Danielius, 2000. - P. 47-57.

Lietuvoje moterys sudaro 54% rinkėjų. Jeigu moterys balsuotų vieningai, jų balsai nulemtų rinkimų rezultatus. Nuo ko priklauso, už kurią partiją moterys balsuoja: ar nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietovės, ar nuo politinių pažiūrų? Ar skiriasi moterų ir vyrų polinės pažiūros bei jų balsavimas?

Klasikinės politinės teorijos atstovai teigia, kad moterys yra konservatyvesnės už vyrus, daugiau linkusios remti ir balsuoti už konservatyviąsias partijas (Lipset, 1981). Tai ypač būdinga katalikiškoms šalims. Taip buvo įprasta galvoti. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi, daugelyje šalių moterys daugiau remia kairąsias partijas ir jų kandidatus. De Vaus ir McAllister (1989) išnagrinėjo 11 Vakarų šalių  porinkiminių apklausų rezultatus, ir nustatė, kad 10-ties šalių moterys yra daugiau dešiniųjų pažiūrų nei vyrai. Tik Australijoje moterys yra kairesnių pažiūrų nei vyrai. Pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys moterų konservatyvumą: religingumas ir nedalyvavimas darbo rinkoje (t.y. buvimas namų šeimininke). Kadangi Vakarų šalyse vis daugiau moterų įsijungia į darbo rinką ir vis mažėja religijos įtaka, skirtumas tarp vyrų ir moterų pažiūrų mažėja. Išnagrinėję atskirų socialinių demografinių grupių politines pažiūras, autoriai daro išvadą, kad vienodai nereligingos, su vyrais dirbančios (o dar labiau studentės, bedarbės ir pensininkės) moterys yra kairesnių politinių pažiūrų nei vyrai.

Lietuvoje moterys dalyvauja darbo rinkoje beveik vienodai su vyrais, 1996 m. jos sudarė 50,1% darbo jėgos (Lietuvos Statistikos departamentas, 1997), taigi šis veiksnys galėtų kreipti į kairę jaunesnių moterų politines pažiūras. Lietuvos moterys yra religingesnės už vyrus, be to, vyresnėms moterims religija svarbesnė (Purvaneckienė, 1995). Taigi šis veiksnys turėtų kreipti vyresnių moterų politines pažiūras į dešinę.

Stabilios demokratijos šalyse yra stiprus tiesioginis ryšys tarp žmonių politinių pažiūrų ir jų balsavimo už atitinkančias jų pažiūras partijas, ypač jei šalyje vyrauja dvi partijos. Lietuvoje partijos dar nėra tvirtai išsidėsčiusios kairumo-dešinumo skalėje, nėra stabiliai susiformavusios ir žmonių politinės pažiūros. Tačiau yra požymių, kad šie procesai vyksta.

Kita Moterų informacijos centro tyrimo projekto “Moterys ir rinkimai” dalis buvo pašvęsta moterų politinių pažiūrų, jų balsavimo ketinimų bei elgesio 1996 m. rinkimų į Seimą metu analizei (Ališauskienė, Purvaneckienė 1998). Analizei panaudojome “Baltijos tyrimų” viešosios nuomonės apklausų 1996 m. rugpjūčio mėn., 1996 m. lapkričio mėn. ir 1997 rugpjūčio mėn. rezultatus. Mes panaudojome standartinių apklausų rezultatus, todėl galėjome išnagrinėti moterų politinių pažiūrų bei jų balsavimo ypatumų priklausomybę tik nuo kai kurių socialinių demografinių rodiklių. Standartiniuose viešosios nuomonės tyrimuose neklausiama apie religingumą, todėl tiesiogiai negalėjome patikrinti hipotezės apie religingumo įtaką politinėms pažiūroms bei balsavimui. Taip pat negalėjome išskirti namų šeimininkių grupės, nes Lietuvoje ji yra maža.

LIETUVOS MOTERŲ POLITINĖS PAŽIŪROS

“Baltijos tyrimai” jau seniai tiria, kaip žmonės vertina savo pažiūras politinėje skalėje. Reikia pasakyti, kad ilgą laiką būdavo labai daug nežinančių, kuriai skalės daliai save priskirti. Pastaruoju metu žmonės geriau identifikuoja savo politines pažiūras. Pažvelkime į politinių pažiūrų pokyčius per vienerius metus; nuo 1996 m. rugpjūčio mėn. (1 pav.) iki 1997 m. rugpjūčio mėn. (2 pav.) vertinimų skalėje.

Matome, kad vyrų ir moterų politinės pažiūros 1996 m. rugpjūčio mėnesį daugiausia skyrėsi tuo, kad daugiau moterų nei vyrų negalėjo apibūdinti savo pažiūrų politinių pažiūrų skalėje. Taip pat šiek tiek daugiau moterų nei vyrų priskyrė save centrui. Po metų vyrų ir moterų politinės pažiūros suvienodėjo. Per vienerius metus šiek tiek sumažėjo negalinčių apibūdinti savo pažiūras vyrų dalis: nuo 29% iki 19%. Taip pat šiek tiek padaugėjo vyrų, priskiriančių savo pažiūras centrui.

Pats didžiausias pokytis per metus tas, kad beveik dvigubai sumažėjo moterų, negalinčių apibūdinti savo politinių pažiūrų: nuo 38% iki 20%. Labiausiai padidėjo moterų dalis, kuri priskyrė savo pažiūras centrui. Šios grupės žmonės priskyrė savo pažiūras daugiau kairiosioms (4-5) ar daugiau dešiniosioms (6-7). Taigi, jos tik santykinai apibūdintos centristinėmis, ir nebūtinai turėtų būti siejamos su Lietuvos Centro sąjungos palaikymu. Tačiau tai, kad didesnė nei 1996 m. dalis priskyrė savo pažiūras kairiosioms ar dešiniosioms, rodo ir moterų politinės sąmonės augimą.

BALSAVIMO REZULTATŲ ATSPINDYS VIEŠOSIOS NUOMONĖS TYRIMUOSE

Balsavimo rezultatų analizėje apsiribosime tik tomis partijomis, kurios pateko į Seimą proporcinėje rinkimų sistemoje: Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) [TS(LK)] – 29,8%, Lietuvos krikščionių demokratų partija [KLDP] – 9,91 %, Lietuvos demokratinė darbo partija [LDDP] – 9,52%, Lietuvos centro sąjunga [LCS] – 8,24%, ir Lietuvos socialdemokratų partija 6,6%. Nors Lietuvos moterų partija ir neįveikė 5% barjero, tačiau ją įtrauksime į analizę dėl to, kad vyrų ir moterų rinkiminis elgesys šios partijos atžvilgiu turėtų skirtis.

Savaime suprantama, kad esant slaptam balsavimui, nėra oficialios statistikos, kiek vyrų ir moterų balsavo už atskiras partijas. Yra tik bendri rezultatai. Už ką balsavo moterys 1996 m. Seimo rinkimuose? Visų pirma, pažvelkime, ar moterys balsavo skirtingai nuo vyrų (3 pav.).

Matome, kad daugiau moterų nei vyrų balsavo už TS(LK), LKDP, LSDP ir LMP, o daugiau vyrų – už LDDP. Daugiau vyrų nei moterų balsavo už daugumą nepatekusių į Seimą proporcinėje sistemoje politinių partijų. Už partijas, neišvardytas šiame paveiksle, balsavo 24,8% vyrų ir 16,8% moterų. Iš to galima padaryti išvadą, kad moterys daugiau linkusios balsuoti už geriau žinomas politines partijas. Kaip ir buvo galima numatyti, daugiau moterų nei vyrų balsavo už Lietuvos moterų partiją. Taip pat daugiau moterų balsavo už TS(LK) ir LKDP, tačiau tuo pat metu daugiau ir už LSDP. Galima daryti prielaidą, kad jos atstovauja skirtingų požiūrių moterims. Taip pat būtų galima padaryti prielaidą, kad už TS(LK) ir LKDP didesnį balsavusių moterų skaičių nulėmė jų religingumas, o už LSDP – jų dalyvavimas darbo rinkoje. Tiksliai patikrinti šią prielaidą šio tyrimo ribose nėra galimybių, tačiau jei pasirodytų, kad už TS(LK) ir LKDP balsavo daugiau vyresnių moterų (kurios yra religingesnės), o už LSDP – jaunesnės (dalyvaujančios darbo rinkoje), ši prielaida būtų tvirčiau pagrįsta.

Taigi, kas apsprendžia politinės partijos pasirinkimą? Tyrimo rezultatų analizė rodo, kad yra ryšys tarp moterų amžiaus ir politinės partijos pasirinkimo. Už TS(LK) ir LKDP balsavo daugiau vyresnių moterų, o už LCS, LSDP ir LMP – daugiau jaunesnių. Išsilavinimas taip pat lėmė partijos pasirinkimą. Šis ryšys aiškiausias tarp balsavusių už LCS moterų: kuo aukštesnis moterų išsilavinimas, tuo dažniau jos balsavo už LCS. Už LSDP daugiau balsavo taip pat aukštesnio išsilavinimo moterys, o už LKDP – žemiausio. Labai įdomus TS(LK) rinkėjų pasiskirstymas pagal amžių. Už šią partiją balsavo daugiausia žemiausio išsilavinimo moterų (46%), tačiau ir nemaža dalis – aukščiausio (39%). Mažiausiai linkusios balsuoti už TS(LK) buvo turinčios vidurinį išsilavinimą moterys. Beje, išsilavinimas taip pat susijęs su moterų amžiumi, todėl sunku pasakyti, kuris iš šių veiksnių daugiau lemia partijos pasirinkimą, tačiau atrodo, kad amžiaus įtaka yra didesnė. Su amžiumi ir išsilavinimu taip pat susijęs ir religingumas. Todėl tas faktas, kad vyresnės moterys daugiau balsavo už dešiniąsias partijas, o jaunesnės – už centro arba kairiąsias, leidžia neatmesti prielaidos, kad vyresnių moterų balsavimą už dešiniąsias partijas lemia jų religingumas, o jaunesniųjų dalyvavimas darbo rinkoje apsprendžia jų balsavimą už centro ir kairiąsias partijas. Partijos pasirinkimas taip pat priklauso ir nuo gyvenamosios vietovės. Šiame tyrime gyvenamosios vietovės buvo suskirstytos į tris grupes: kaimas (iki 2000 gyventojų), miestai ir didmiesčiai. Už TS(LK) balsavo daugiausiai miestų, o mažiausiai – kaimo gyventojos. Už LDDP ir LCS – didmiesčių  ir kaimo gyventojos. Šių rinkėjų balsai ir yra svariausi, kadangi daugiausiai rinkėjų gyvena didmiesčiuose, antroje vietoje – kaimo vietovėje. LSDP daugiau rinkėjų turėjo tarp miestų ir kaimo gyventojų, LMP – tarp miestų. Vienodžiausiai pagal gyvenamąją vietovę pasiskirsčiusios LKDP rinkėjos.

Vis dėlto didžiausią įtaką moterų pasirinkimui balsuojant turėjo politinės pažiūros (4 pav.). Kaip jau minėjome, visiškos tiesioginės balsavimo už konkrečias partijas priklausomybės nuo politinių pažiūrų neturėtų būti, tačiau svarbu, ar galima prognozuoti rinkimų rezultatus, remiantis moterų pažiūrų pasiskirstymu kairumo-dešinumo skalėje. Tėvynės sąjungos rinkėjos – daugiausiai dešiniųjų pažiūrų atstovės, LDDP – kairiųjų. Už LKDP balsavo tik dešiniųjų ir centro pažiūrų moterys. Centro pažiūrų moterų balsai daugiausia pasiskirstė tarp LCS ir LSDP, taip pat už šias partijas balsavo nemaža dalis kairiųjų pažiūrų moterų. Tarp Lietuvos moterų partijos rinkėjų yra visokių pažiūrų atstovių, daugiausiai – centro. Čia galima padaryti išvadą apie tai, kokią politinę kryptį moterys rinkėjos priskiria politinėms partijoms. TS(LK) laikoma aiškiai dešiniąja, LKDP – daugiau dešiniąja, LDDP – aiškiai kairiąja. Tuo tarpu LCS ir LSDP laikomos centro kairiosiomis partijomis.

1996 m. Seimo rinkimuose dalyvavo nemaža dalis (21%) moterų, negalėjusių apibūdinti savo politinių pažiūrų. Didžiausia dalis moterų, kurios negali apibūdinti savo pažiūrų, balsavo už TS(LK) ir LKDP.

Reziumuodami moterų balsų pasiskirstymo analizę, galime išskirti balsavusiųjų už kiekvieną politinę partiją moterų būdingiausius bruožus (3 lentelė):

 TS(LK) ir LKDP rinkėjų ratas panašus: vyresnio amžiaus dešiniųjų (arba negalinčių apibūdinti) pažiūrų moterys. Iš šios grupės už LKDP daugiau buvo linkusios balsuoti kaimo moterys, o už TS(LK) – aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys. LCS ir LSDP rinkėjų ratas taip pat panašus: jaunesnės, aukštesnio išsilavinimo, centro ir kairiųjų pažiūrų moterys. Iš šios grupės už LCS balsavo daugiau didmiesčių gyventojų, o už LSDP – daugiau miestų gyventojų. LDDP rinkėjos išsiskiria vienu požymiu – kairiosiomis pažiūromis.

BALSAVIMO KETINIMŲ POKYČIAI

Suprantama, kad remdamiesi 1997 m. rugpjūčio mėn. apklausos rezultatais, negalime prognozuoti ateinančių rinkimų rezultatų. Tačiau matėme, kad 1997 rugpjūčio mėnesio apklausos duomenimis daugiau moterų sugebėjo apibūdinti savo politines pažiūras. Kadangi savo pažiūrų apibūdinimas politinėje skalėje yra vienas iš pagrindinių rodiklių, pagal kurį galima prognozuoti balsavimo ketinimus, panagrinėkime rugpjūčio mėnesio balsavimo ketinimus – priklausomai nuo moterų politinių pažiūrų (5 pav.).

Pažvelgę į 5 pav. pateiktus balsavimo ketinimus, galime pastebėti, kad skirtingų politinių pažiūrų moterų balsavimo ketinimai geriau nei 1996 m. rinkimų metu atitinka partijų išsidėstymą politinėje skalėje. Dešiniųjų pažiūrų moterų balsai pasiskirstytų tarp TS(LK) ir LKDP, šiek tiek jų balsų gautų ir LCS. Kairiųjų pažiūrų moterų didžiausia dalis balsuotų už LDDP, kiti balsai pasiskirstytų tarp LCS, LSDP ir LMP. Centro pažiūrų moterų balsai pasiskirstytų daugiausia taip pat tarp pastarųjų trijų partijų. Įdomus tas faktas, kad už Moterų partiją 1997 m. rugpjūtį neketino balsuoti nė viena dešiniųjų pažiūrų moteris. Reiškia, moterų akyse Moterų partija įgijo vietą politinėje skalėje: į kairę nuo centro. Taip pat matome, kad kairiųjų ir centro pažiūrų moterims išlieka neaišku, kuri partija - LCS ar LSDP - geriau atstovauja kairiųjų, o kuri – centro pažiūrų žmonių interesams. Įdomiai pasiskirsto ir negalinčių apibūdinti savo politinių pažiūrų moterų balsavimo ketinimai (kaip jau minėjau, tokių liko mažiau). Didžiausia tokių moterų dalis neketino balsuoti, dalis buvo pasiryžusi balsuoti už LDDP, dar šiek tiek už LCS ir LMP. Prisiminkime, kad po Seimo rinkimų negalinčios apibūdinti savo politinių pažiūrų moterys pasisakė daugiausia balsavusios už TS(LK).

Vis dėlto dar apie penktadalis moterų negali apibūdinti savo politinių pažiūrų. Jos sudaro gana didelę balsuotojų dalį. Matyt, dėl jų balsų ateinančiuose rinkimuose dar teks politinėms partijoms pakovoti. Aišku, dalis iš jų ir nebalsuos. Tačiau dalį patraukti į savo pusę daugiau šansų turi tos partijos, kurias moterys laiko centro arba kairiosiomis. Tą patį galima pasakyti ir apie neketinančias balsuoti moteris. Jei jos būtų suagituotos balsuoti, galima spėti, kad jos daugiau balsuotų už centro ar kairiąsias partijas. Taigi, remiantis 1997 m. rugpjūčio mėnesio apklausos rezultatais galima teigti, kad centro ir kairiosios partijos dar turi balsuotojų rezervą, kurį būtų galima patraukti į savo pusę.

Apibendrinant moterų politinių pažiūrų bei elgesio per 1996 m. Seimo rinkimus analizę, galima padaryti tokias išvadas:

- Pastaraisiais metais moterų politinė sąmonė auga: vis daugiau moterų gali apibūdinti savo pažiūras kairumo-dešinumo politinėje skalėje.
- 1996 m. Seimo rinkimuose daugiau moterų nei vyrų balsavo už TS(LK), LKDP, LSDP ir LMP, o mažiau už LDDP.
- 1996 m. Seimo rinkimuose daugiau moterų nei vyrų balsavo už geriau žinomas politines partijas, t.y. už tas, kurios pateko į Seimą daugiamandatėje sistemoje.
- Žymiai daugiau moterų nei vyrų balsavo už Lietuvos moterų partiją, o po rinkimų skirtumas tarp vyrų ir moterų ketinimų balsuoti už LMP dar padidėjo.
- Moterų balsavimas už politines partijas daugiausia priklauso nuo jų politinių pažiūrų; laikui bėgant ši priklausomybė vis stiprėja.
- Didžiausią įtaką iš demografinių rodiklių moterų balsų pasiskirstymui tarp politinių partijų turi amžius. Šį pasirinkimą taip pat įtakoja ir išsilavinimas bei gyvenamoji vietovė.  
- Už TS(LK) ir LKDP dažniau balsavo ar ketino balsuoti vyresnės, dešiniųjų pažiūrų moterys, o už LCS ir LSDP – jaunesnės, centro ir kairiųjų pažiūrų moterys. Išskirtinis LDDP rinkėjų požymis – kairiosios politinės pažiūros.
- Rezultatų analizė neprieštarauja prielaidai, kad moterų pažiūrų dešinumui turi įtaką jų religingumas, o kairumui – dalyvavimas darbo rinkoje.
- TS(LK) ir LKDP moterys laiko dešiniosiomis partijomis, LDDP – kairiąja. LCS, LSDP ir LMP vieta kairumo-dešinumo skalėje moterims nėra visiškai aiški: jos visos laikomos kairiojo centro partijomis.
- Augant moterų politinei sąmonei ir stiprėjant moterų pažiūrų ryšiui su jų balsavimu ar ketinimu balsuoti už atitinkamas partijas, galima pradėti prognozuoti rinkimų rezultatus pagal moterų politinių pažiūrų analizę.

Gaila, tačiau nėra duomenų, už ką balsuoja moterys vienmandatėje sistemoje, ar joms turi įtaką kandidato lytis. Vienmandatėse apygardose buvo išrinktos 12  moterų (iš 69) , t.y. 17,4%. Šis rezultatas mažai skiriasi nuo bendros moterų dalies Seime (18,1 %) ir tik šiek tiek mažesnis už partijų iškeltų kandidačių vienmandatėse apygardose dalį (19,4 %). Dėl to galima būtų daryti  prielaidą, kad rinkėjams kandidatų lytis neturi lemiamos reikšmės. Remiantis rinkimų rezultatų analize, išdėstyta skyriuje “Moterys politikoje: skaičiai ir faktai”, galima daryti išvadą, kad išrinktų į Seimą ar savivaldybes moterų skaičius šiuo metu daugiausia priklauso nuo to, kiek moterų ir ypač į kokias pozicijas kandidates iškelia politinės partijos. Rinkėjos kol kas mažai koreguoja partijų pasirinkimą. Tą aiškiai parodė 2000 m. rinkimai į savivaldybių tarybas. Pasikeitus rinkimų sistemai į nepalankesnę moterims, jų buvo išrinkta mažiau nei 1997 m. Nors rinkėjos turėjo galimybę palaikyti moteris, tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jos nepasinaudojo šia galimybe.

Jei norime, kad moterys galėtų įtakoti valstybės politiką visose gyvenimo srityse, būtina, kad jų skaičius Seime ir savivaldybėse padidėtų. Dabartinėmis sąlygomis tą būtų galima pasiekti  dviem būdais: partijų sprendimais bei rinkėjų balsais. Moterys turėtų labiau įsijungti į partijų veiklą, stengtis jose užimti aukštas pareigas ir siekti, kad partijos taikytų kvotas renkamiems organams bei rinkimų sąrašams. Kol kas Lietuvoje yra tik viena partija – Lietuvos socialdemokratų partija,  kurios statutas neleidžia išrinkti į partijos valdymo organus daugiau kaip du trečdalius vienos lyties atstovų. Ta pati nuostata galioja, sudarant kiekvieną rinkimų sąrašų dešimtuką. Antras kelias – švietėjiškos programos kelti moterų rinkėjų sąmoningumą, kad jos atiduotų savo balsus moterims.  

Literatūra:
1. Ališauskienė R., Purvaneckienė G. (1998). Moterų rinkėjų elgesys 1996 m. Seimo rinkimuose. // Moterys ir rinkimai. – Vilnius: MIC. – P.57-75.
2. De Vaus D. & McAllister I. (1989). The Changing Politics of Women: Gender and Political Alignment in 11 Nations. European Journal of Political Research 17: 241-262.
3. Lipset, S.M. (1981). Political Man. London: Baltimore: The Johns Hopkins University Press.
4. Purvaneckienė G. (1995). Moterys Lietuvos visuomenėje. V.: JTVP.
5. Purvaneckienė G. (1998). Moterų ir lyčių lygybės klausimai politinių partijų rinkimų į Seimą programose. // Moterys ir rinkimai. – Vilnius: MIC. – P.31-56.