Meilė
Tu sakei, jog apie ją girdėjai,
Tad paliūdėkime dabar kartu.
Nes tą, ką jai išauginai, pasėjai
Aš sutryptą, išniekintą randu.
Tikėjausi ir aš mažytės duoklės,
nes jai tave - lyg auką - pristatau.
Nebenorėjau, kad mane išjuoktų.
Kad nesišypso ji, tada nesupratau...
Aš taip ilgėjausi tų netikrų svajonių,
tad tu nepyk - ji buvo man pirma.
Tačiau šiai prireikė vėl ruoštis į kelionę.
Su mielu noru leidausi paliekama...
Į kančią, pragarus netyčia ji nukrito
Tokia stipri ir neįmanomai karšta...
Negesinau ugnies aš laužo šito,
Ji perdegė - gal aš dėl to kalta?
Ištiesus delnus vėl į priešingas puses
Viena ranka tave, kita aš ją laikiau.
Ir nors mačiau - į saulę ji neves,
Nuoširdžiai ir giliai dėl jos verkiau...
http://www.tdd.lt/~kingdom
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: