Menu akimirką žavingą
Menu akimirką žavingą:
Tu šmestelėjai akyse.
Kaip koks regėjimas aikštingas,
kaip grožio kerinti dvasia..
Tam liūdesy, kurs neapleido,
dienų skubrioj ir sumaišty
Skambėjo Tavo balso aidas,
regėjos bruožai nekalti..
O metai slinko. Sukūriavo,
blaškydami šviesius sapnus,
Ir pasimiršo balsas Tavo
ir veidas dangiškai švelnus,
Tamsioj tremty ir nuošalybėj,
man vijos kamuoliai dienų,
Be įkvėpimo, be dievybės,
be ašarų ir be jausmų..
Atėjo sielos pabudimas:
Ir vėl Tu mano akyse,
Kaip koks aikštingas nušvitimas,
kaip grožio kerinti dvasia.
Ir vėl širdy man apsvaigimas,
ir vėl ten kėlėsi ūmiai
GYVENIMAS IR ĮKVĖPIMAS,
DIEVYBĖ, AŠAROS, JAUSMAI...
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
