Apie meilę
Jaučiu, kaip tavo lūpų paliesti
Ištirpsta saldžiai gundantys, aromatingi skoniai.
Tu nežinai, kaip trokštu būt arčiau negu arti
Ir skristi su tavim tenai, kur nebereikalingi žodžiai...
Tu – dangiškos saldybės platuma
Manoj širdy neramioje...
***
Iš meilės žodžių tau pasiūsiu
Lengvutį rūbą ir priglusiu
Prie pat širdies.
Tavam glėby laiminga busiu
Ir džiaugsmo saulę tekant jusiu
Virš mūsų dabarties...
***
Pasemki iš savo širdies saują meilės
Ir duok atsigert mano lūpoms.
Lai teka lengvai šiltas jausmas kaip eilės,
Kvepėdamas žydinčiom rūtom.
Atlaužki dalelę vilties ir kaip žvaigždę
Uždek mano sielos kamputy –
Aš noriu tikėti, kad žemiška laimė
Dosni ir gera žada būti.
***
Ką man padarė tavo akys,
Be jų daugiau gyvent nebegaliu.
Kuo gi mane užbūrė tavo lūpos,
Kas valandą ilgiuosi skonio jų.
O tavo balsas... kaip tai atsitiko,
Kad mintyse jo švelnų virpesį ir tegirdžiu.
Esybe, neprilygstanti pasaulio šviesai,
Tau švelnų „komplimentų“ bučinį skiriu...
***
Tu – ta diena, kurios šviesoj norėčiau piešti savo svajones.
Tu – ta naktis, kurios tamsoj galiu ieškoti kelio į žvaigždes.
Tu – ta gėlė, kuria norėčiau rūpintis,
Bučiuot nektaro sklidinas žiedų taures, tu – angelas brangiausias,
Tau skiriu šiltus žodžius, dainas, mintis, save...
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
