|
|
Akimirkos sentencija |
|
|
|
Kvailiai nelaistomi, jie auga patys. |
|
|
T. Fuleris |
|
|
|
|
|
|
|
Draugai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Reklama |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Viena diena
Tai buvo dar viena mano diena
Padengta melancholijos lapais,
Kai vėjas už lango ir lietūs
Sėjo ritmą į stogo skardas.
Neturėjau aš saujoj
Laisvų valandų ir minučių.
Jos visos iškrito - skurdžiausia suma.
Gaudžiau vėją palaukėj
Pro svetimus kambario langus...
Saulei šįryt pilka išeiginė -
Tyška lašai ant žaliojo denio
Ne parke, tik aikštėj, vidur miesto
Kur miega mašinos ir karksi sušlapusi varna.
Tą pilkąją dieną danguje priešais gatvę
Tykiai plaukia melancholijos lapai.
Paklydau. Ten ne aš. Vis kritau į vakaro gerklę.
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
|
|
|
|
