Žmogus - gamtos visuma
Aplink mane tik pievos,
Tokios beribės ir gražios.
Žalia spalva ir pienės
Šiandien man ūpą kelia.
Matau aš netoli miškelį
Taip pat savotiškai žavų.
Matau aš upės tėkmę,
Tokią beribę, be galo.
Aplink viskas juda,
Medžiai šlama nuo vėjo-
Ir štai mano mintys nuskriejo
Kažkur toli kartu su vėju.
Norėjau aš skrieti kartu,
Bet likau aš viena gamtoje,
Susiliejau su jos žaluma,
Jaučiausi lyg būčiau kažkas-
Gamtos dalis ar visuma.
Manęs nėra, tačiau kartu esu.
Aš skrieju padange-
Virstu paukščiu.
Dabar jau skrieju
Kartu su vėju.
Neriu į dangų, į jo platybę
Ir vėl gimstu- tampu kita-
Žmogumi- gamtos visuma.
12r klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: