Atmintis
Vanduo lyg pats gyvenimas
Tylia srove skalauja-
Jo vagoje ramybę rado
Net samanas globojantis akmuo ...
Tik žiemą slepia nugarą ,
Pavasarį slenksčius užgauna ,
Kai šniokščia potvynio vanduo.
O akmenys po medžiais
Lyg slapukai įsitaiso
Ir kelia juos aukštyn ,
Kur nepasiekia net kriokliai-
Apaugusiuos šlaituos
Krūmokšnių šaknys
Srovėje tarsi žalčiai sumirga ,
Kai saulė prasibrauna jų paguost...
Didieji lyg dvyniai suauga ,
Kad neišjudintų net vėtrų sūkuriai ,
Ir žino -akmenys jų atmintį išsaugos ,
Nors jų kamienai virstų pelenais.
2008
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: