Urvena
Senųjų Mačionių ulyčios gatvė
Pavirtusi žvyruotu keleliu-
Išlikę dar keli kiemai ,
Jau pakirsti senatvės ,
Bet dar su rytdienos viltim ,
Močiučių rankdarbiais
Senaisiais papuoštų.
O upė jau numelioruota- Urvena
Vos vos čiurlena ežero kryptim ,
Šaknis ir akmenis prašoka-
Tik išgraužose telkšo šaltinių vanduo
Su gyvasties pilna širdim...
Kokie šlaitai išdidūs!
Ją dar saugo medžiai
Sugerdami dangaus mėlynę ,
O prie jų šaknų prigludęs ilsisi
Lyg po tolimos kelionės svečias-
Maurais apžėlęs ,o gal nuo senatvės ,
Išminčius upių-senasis akmuo...
Čia obelys ir miško medžiai-šimtamečiai ,
Seniai palaidoję vardus žmonių ,
O palengva-kaip laikas upė teka ,
Metus matuoja amžinu matu.
Ir mes ateisim čia,kol upė šneka ,
Kad tik nebūtų slenksčių per aukštų...
2008
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: