Geltonas žiburys
Nutylėjime mano, taip niekad vardu nevadinta,
merdinti alkanoji
linksniuote: manęs, man, mane, manimi – tavyje
kaip vėžys mano žudanti nemiga plinta,
šiąnakt miestas sunkus neprabusdamas juda į ją,
visą dieną kaip senas lunatikas vaikščios ir šokčios
prie durų, darbų ir avarijų,
viskas iš rankų jam kris –
Kristus ir Judas į ją,
Kristus ir Judas į ją –
į bedugnę, į smegduobę – merdinčią alkaną sielą,
niekuo dėtą kūną nuvariusią;
sienos griūna, pro gaisrinės dūmus –
švyst klampus paryčių žiburys
Braziūnas Vladas. Alkanoji linksniuotė: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1993. - P.23.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: