daugiau neturiu kur gyventi
būdavo ir nėra, būtasis nesamasis vėjas
per juodą pūdymą apakęs skrieja
ir atmuša sparnus, ir suanglėja
sausa eglelė motinos skara
budina, jau diena, jau saulė šoka anta kalno
tik sapno juokas, neieškoki kalto
būtasis liudija, būtasis valdo
tik esamajame, kurio nėra
2000.VIII.22–23
Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.134.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: