ab incunabulis
purplelio sparnas vargiai buvo purpurinis
bet vario varnas skambino varpais
ir vakariniam pakrašty į klampią riną
nuskendo ežeras su atspindžiais kraupiais
Dievuliui meldės, velnio strampą tampė
iš rankų laimės žvirblio nepaleis
kaip virpa saujoj, kaip pakilti stengias
užplampins kaimo vyrai pagaliais
ir bobų burnos varstysis ant vyrių
girgždės kaip neteptos, praeivės žuvys
dainuos kaip nemunuos, skambės kaip girios
ir negirdės į žvyrą nirus šūvį
ir aš vilkaus, toks Vaišvilkas, iš vilko
puotos, dvarus pralošęs, noko rytas
sidabro rasos man blauzdas plaukuotas vilgė
žydėjo verbos, tuokės herbų grifai
ne viską pasakiau? buvau negimęs
boružė septyntaškė, abilūpės
giedojo, lūpažiedžiai krovė žiedą, upės
iš ežero klampaus išniro, rinos supės
ant to dangaus, trupėjo runos, lūpos
jas godžiai gaudė, rijo pragarinės
2000.XI.10–27
Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.125.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: