Robert Aitken Roshi: "Mano kasdienės gathos"
... busdamas ryte,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
atsiverti Dharmos kibirkštims
gelėse ar vaikuose, o gal paukščiuose ...
... skambindamas varpąšventykloje,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
skambėti kuo tikriau kiekvieną mirksnį:
pilnai, tvirtai ir aiškiai ...
... kai nusilenkiu zazen pabaigoje,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
kartoti šį įstabų lengvumą
šeimoje, su draugais ir savimi ...
... kaižmonės rodo pyktį ar piktdžiugą,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
įsiklausyti įžodžių tiesą,
nepaisydamas šnekos būdo ...
... laukdamas neišvengiamos mirties,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
atsiduoti gamtos dalykų eigai,
susitaikius su viskuo, kas bus ...
... kai mano pastangos nuvertinamos,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
priimti savo ribotumus,
įtvirtinti savo tikrąją savastį ...
... kaižlunga darbai,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
naudotis apmaudo galia
ir rūpestingai sutelkti, kas liko ...
... kai mintys nepaliauja rikiuotisį eiseną,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
stebėti jų tarpus
ir atsigręžtiį tylos trupinius ...
... kamuodamas save koanu,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
pasiduoti ir perleisti jį
drakonui, kuris niekad nemiega ...
... kai ateina pyktis ar liudesys,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
priimti savo jausmingą prigimtį --
juk taip ašįkūniju Dao ...
... kai man nelieka, ką pasakyti,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
palaidoti savo nežinojimąžinioje,
kadčia tikrai nebėražodžių ...
... klausydamasis svirplių naktį,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
surasti sau vietą svirplių
ir nakties darnoje ...
... jūros pakrantėje, saulei tekant,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
sugrįžti prie šios neišsemiamos jėgos,
taikingai atšniokščiančios ir nuslūgstančios ...
... kaižali lapai plazda vėjyje,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
džiaugtis jėgomis, grežiojančiomis mane
veidu aukštyn, veidužemyn,
lyg ant stiebelio ...
... kai traukinys dunda pylimu greta,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
prisiminti savo motiną ir tėvą,
pasvajoti, ką jie mąsto naktį ...
... kai stalas padengtas vaišėms,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
priimti kiekvieną siūlomą valgį
kaip pagarbą mano senąjam keliui ...
... kai kas nors vėluojaį susitikimą,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
atsisakyti praeities ir ateities,
tiesiog pailsėti ten,
kur nieko nevyksta ...
... kai man pasiūlo pasimylėti,
be prasmės,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
pasisemti iš savošvelnumo
ir malonės atsargų, kai atsisakau ...
... ištekliams vis senkant,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
prisiminti pusiausvyrą:
mano turtas yra skurdas kitam ...
... žiūrėdamasį vidurnakčiožvaigždes,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
prisiminti, kad esaties akimirka
neturi jokių mastelių ...
... kai gieda gaidžiai paryčiais,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
pripažinti kiekvieną balsą tam chore --
štai kur tu, štai kur tu, bičiuli ...
/Vertimas iš angl. pgl. Robert Aitken, The Dragon Who Never Sleeps, in: Engaged Buddhist Reader, 1996, ed. by Arnold Kotler, Parallax Press, Berkeley, California, pp. 27-36./
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: