Meilė. Lyg ir negyvenau
Lyg ir negyvenau,
Tarsi šešėliu prašliaužiau.
Gyvenimo tėkmėj
Tik šapeliu buvau.
Visur skubėjau,
O į traukinį vienintelį
Pavėlavau.
Labai pavėlavau.
Jau metai skrieja
Viesulu pro šalį,
Balsuoju atsistojus
Kelio vidury,
O vietos užimtos,
Jokio tarpelio
Ir įsisprausti
Niekur negali.
Šešėliu gyvenau.
Tokia keista tarnyba.
O taip norėjosi
Sparnus išskleist
Ir virš pilkos
Lyg grumstas kasdienybės
Pakilt aukštyn
Ir nebenusileist.
Lyg ir negyvenau.
Tarsi šešėliu prašliaužiau.
Gyvenimo tėkmėj
Tik šapeliu buvau.
Visur skubėjau,
O į traukinį vienintelį
Pavėlavau.
Labai pavėlavau.
Eglė Brazdžiūnienė
http://vilniaus.vingis.lt/eiles/Egles
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: