Meilė. Eglė
Vidur didelio lauko
Apsigobus skara
Stovi eglė išvargus,
Vieniša apleista.
Drasko audros pašėlę,
Vėjas laužo šakas.
Kas užjaus našlaitėlę,
Kas paguos ją, o kas?
Miško sesės sugludę
Tyliai ošia nakčia,
Per laukus neša aidas -
"Tu viena, tu viena
Iškerojai per daug
Ir perdaug pasenai.
Net Kalėdoms tavęs
Nebekviečia vaikai".
Bet tikėk. Vieną kartą
Per liūtį laukais
Prašalaitis keleivis
Pasislėpti ateis.
Jį apgobus skara
Suvirpėsi kaltai,
Ir į žemę pažirs
Tavo skausmo lašai.
Eglė Brazdžiūnienė
http://vilniaus.vingis.lt/eiles/Egles
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
