Ketvirtoji vėtra. Šioj žemėj jau seniai
Šioj žemėj jau seniai takus išmyniau.
Vienų šiandien nė pėdsakų nelikę,
Užpustė juos negailestingas laikas,
Žole užžėlė akmenys nuplikę.
Jais eidama klupau, griuvau ir kėliaus,
Žaizdas išsilaižydavau pati.
Lyg uogas ašaras rinkau į saują,
O bučinius nešiojausi širdy.
Ir šiandien, atsigręžusi į vėją,
Baugiu žingsniu link kryžkelės žengiu.
Anksčiau aš pasirinkti nemokėjau,
Dabar jau pasirinkti negaliu.
Šioj žemėj daug kreivų takų išmyniau.
Gerai, kad laikas juos žole užklojo,
Einu pirmyn, o taip sugrįžti noris
Ir susitikt jaunystę basakoję.
Eglė Brazdžiūnienė
http://vilniaus.vingis.lt/eiles/Egles
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: