Ketvirtoji vėtra. Jau spalis
Jau spalis.
Dar ne šlapias,
Tik glitėjantis.
Dienos taip
Begaliniai maža.
Ir jos toks trumpalaikis
Sušvytėjimas
Tai lyg kasdien
Aplankantis miražas.
Dangus lyg rėtis
Žvaigždėmis nusėtas
Sidabro tiltą
Jūroje nutiesia,
O rūsčios bangos
Smėlio krantą plaka,
Gauruotą ranką
Į mane ištiesę.
Tokia štai sidabrinė
Spalio pasaka
Nakčia atvedusi
Mane prie jūros.
Dar nežinia, ar patekau
Į savo krantą.
Dar nežinia, ar man
Tos bangos gūra.
Aš nieko nežinau
Ir ji nežino,
Kodėl šią vėsią,
Ir žvaigždėtą naktį
Aš sumaniau pas ją,
Lyg gerą draugą
Su begaliniu ilgesiu
Atkakti.
Ji, kaip ir aš -
Šalta ir užsisklendus
Pakalbinta
Man nieko neatsakė.
Didinga savo
Šėlstančioj vienatvėj,
O aš baigiu sutirpt
Joje lyg žvakė.
Eglė Brazdžiūnienė
http://vilniaus.vingis.lt/eiles/Egles
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: