Ketvirtoji vėtra. Pakalbėkime atvirai
Pakalbėkim visai atvirai.
Sakai - vienatvė svaigina.
Neblaško neramūs sapnai,
Tuštuma nė kiek nebaugina.
Negaliu tavim patikėt.
Paskutiniam svečiui išėjus
Lieka tuščias ne tik kambarys,
Širdis taip pat ištuštėja.
Negaliu patikėt tavim,
Kad tau niekad nebūna šalta.
Tad kodėl gi giliam vakare,
Įsisupus į seną paltą
Vis kartoji, aklai kartoji
"Man ramu, man šilta ir gera",
O akyse neviltis su vilties
Spinduliais žaidžia karą.
Negaliu tavim patikėt.
Tą šventinį vakarą trapų
Tu buvai lyg nulūžus gėlė
Su vytimo žymėm ant lapų.
Bet ir tu negali patikėt
Tuo, kas visą laiką skaudėjo.
Atvirai atėjai pakalbėt,
Tik atvirai neišėjo.
Eglė Brazdžiūnienė
http://vilniaus.vingis.lt/eiles/Egles
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: