Žmogaus širdy daina
Mes- žmonės iš gatvės- lyg paukščiai pilki
Prabėgam akim nepažįstamą tylą.
Kas norėjo- dainavo šiąnakt mūsų būry,
Kas norėjo- išgirdo, kaip saulė pakyla...
Kai meilės nereikia, bet myli visvien,
Nebylūs dainuoja už vėją garsiau,
O kurčias išgirdo, kai jam pasakiau:
- Atsimerk ir pasaulį matysi geriau.
Mes gatvėje vaikštom ir renkam mintis,
Vėjas drasko suplėšytas kelnes.
Kas norės, tas ateis, visą tiesą sakys -
Mums nereikia vaidybos, nereikia apgaulės.
Kai tuščias pasaulis - tik miestai pilni,
Bėga kraujas, nors nėra žaizdų.
Mano saulė pakilo tuštybės šaly,
Mano dainos aukščiau debesų.
Jonas Jovaišis, 10c klasė
"Šilo" vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: