Keistas metas būt vaiku
Žiema - koks keistas metas būt vaiku -
Suspindęs sniegas grindžia baltumu gatves.
Užkimęs vėjas šniokščia ir dainuoja tarp langų
Liūdnas, jau iš mados išėjusias dainas.
Kažkur toli laiptinėse gitaros nykiai groja,
Sušalę pirštai nebe taip švelniai pakalbina stygas,
O tu sustoji, paklausai ir vėl žygiuoji
Gyvenimu, palikdama kitiems mintis - tegul atranda jas...
Už lango, pro kurį žiūri, užlietas miestas
Juodu, kai kur šviesėjančiu žiemos tušu.
Pabeldė į duris nykumas, svečias nepakviestas,
Įleidi kambarin, lydėdama liūdnu žvilgsniu.
- Toks metas, liūdna, ką darysi, -
Atsikvepi, tari užkimusiu balsu.
Ne tau vienai sunku - žiemos juk neišvysi.
Priprasi - koks tad keistas metas būt vaiku...
Jonas Jovaišis, 10c klasė
"Šilo" vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: